Jūratė Gelumbickienė

1 - oji knygos "Prisimink" savaitė knygos rašymo projekte "Vasaros gaiva":

Pajutau, kad mano siela, kiek tik turėjo jėgų įrėsi į šviesą. Nesupratau, kas vyksta. Atrodė, dar girdžiu muzikos garsus ir žodžių aidą, bet suvokti nieko negaliu...

Staiga tūkstančio saulių šviesa perskrodė visą kūną, išgirdau savo verksmą ir pajutau šiltą mamos kūną. Žinojau, kaip ji laukė manęs, laukė gimstančios savo mergytės. Ji net girdėti nenorėjo, kai artimieji spėliojo kas per žmogutis ateis į žemę. Ji tvirtai žinojo, kad gims jos mergytė. Nors tėtis širdies gelmėje svajojo apie sūnų, matydamas kaip jo jaunutė žmona laukia dukrytės, meldė Dievą, kad tik dukrytė ir gimtų.

Būdama aukštai aš pati išsirinkau savo mamą ir tėtį. Mylėjau juos abu be galo. Man buvo reikalingos abiejų charakterio savybės, man reikėjo būtent jų, nepakartojamų, pačių brangiausių. Beveik visos sielos pačios gali išsirinkti tėvelius. Tik labai kritusios sielos to padaryti negali. Tuomet tėvus parenka dangiškoji tarnyba. Nesvarbu ar pats, ar kiti tau surado tėvus, turi juos mylėti besąlygiškai. Neteisti, nekritikuoti, nežeminti. Ir aš juos labai, labai mylėjau. Kiek ilgai aš jų ieškojau ir pagaliau juos suradau.

Jei mama sužinojusi, kad laukiasi vaikelio, ima gailėtis, baimintis, kentėti, kūdikio sielai tai nepakeliamai skaudu. Jis galvoja, kad tai jo kaltė ir bando išvaduoti mamą iš kančių. Nusprendžia apsivynioti virkštelę aplink kaklą ar kitaip palengvinti mamos kančias. Niekas mūsų neparuošia saugiam, ramiam gyvenimui, dažniausiai niekas neaiškina, ko turėtume pasisaugoti, kaip galėtume elgtis. Ir mes vos tik užsiauginę sparnus neriam į gyvenimo glėbį, o tik apsvilę sparnus imame galvoti.

Kokie bebūtų išbandymai, pamokos, patirtys - ŽMOGAUS GIMIMAS yra pati didžiausia Dievo dovana. Todėl gimtadienį mes turime švęsti lyg pačią didžiausią šventę metuose. Ne Naujieji Metai, o Gimimo diena, yra mūsų metų pradžia. Kasmet Dievas žmogui dovanoja naują, baltą knygą. Kūrėjas dovanoja mums nemirtingos sielos galią, valią ir laisvą pasirinkimą. Toks jau yra gyvenimas, kad mes turime rinktis nuolatos. Tik nuo mūsų pasirinkimo priklauso, kokį gyvenimą gyvensime. Mūsų pasirinkimai įtakoja ar gyvensime palaimoje, ar kančioje.

Nėra žemėje jėgos, kuri galėtų palaužti žmogaus valią, nebent pats žmogus tai leistų padaryti.

Žmoguje dega Dieviškoji kibirkštis, kūryba ir galia. Visų praėjusių gyvenimų patirtis slypi nemirtingoje žmogaus sieloje. Gimdami mes tik keičiame kūnus atsinešdami praėjusių gyvenimų patirtis. Tai vadinama reinkarnacija. Niekas niekur nedingsta. Jau ne paslaptis, kad egzistuoja Akašos užrašai ir, kai žmogus yra išmokęs visas pamokas, nebesukuria naujų klaidų, gali lengvai skaityti praėjusių gyvenimų užrašus. Žmonės klausia, kodėl neprisimena praėjusių gyvenimų. Jei prisimintų, tai daug klaidų nepadarytų. Jeigu gimdamas žinotum praėjusių gyvenimų scenarijus, tai neaugtum ir netobulėtum. Reikia žinoti tik vieną dalyką, kad gyvenimas neštų džiaugsmą. Viskas, kas nutinka gyvenime, yra mūsų minčių ir veiksmų rezultatas. Kaltų nėra. Kaip benorėtume apkaltinti aplinkinius dėl mūsų nesėkmių ir nenusisekusio gyvenimo, tai nieko neišspręs. Turime prisiimti pilną atsakomybę ir nemeluoti sau.

Jei nutildome savo širdies dainą, žinodami, kad tai kitiems nepatinka ir bandome prie jų derintis, darome didžiausią klaidą. Tuomet išduodame save, išduodame savo prigimtį, savo pašaukimą ir laisvę.

Jeigu leidžiame save vedžioti už nosies, žeminti, skriausti ir niekintic- nusižengiam Dieviškąjam įstatymui. Neatiduokit savo nepakartojamo gyvenimo į kitų žmonių rankas. Jie galbūt norėtų lipdyti jus taip, kaip jie nori, bet palikit jiems galimybę kurti save, o jūs prisiimkit atsakomybę gyventi taip, kaip norit. Turime mylėti save. Tada mylėsime visus aplinkui.

Mes, žmonės, esame vienas kito atspindžiai. Kartais negailestingi veidrodžiai. Jei kas nors nepatinka kitame žmoguje, jei mus kas nors erzina, žinokite, visa tai turime savyje. Mes laimingi esame tik tada, kai darome tai, kas džiugina mūsų širdį, kai darome tai lengvai, be didelių pastangų. Ir mums viskas sekasi. Tada taip lengva ir gera gyventi.

Leisk savo širdžiai pasiekti žvaigždes, jei ji to nori. Nevaržyk jos, nežiūrėk į kitų nuomonę. Palik jiems gyventi taip, kaip jie nori ir gali pagal savo sielos brandumą ir gylį.

Egzistuoja Dieviškieji įstatymai, Universalieji Visatos dėsniai ir juos turime išmokti. Apie juos papasakosiu kitoje dalyje.

Atsigręžkime į savo vidų. Tik ten rasime visus atsakymus, tik ten gyvena TIESA. Būkime atviri. Jei meluosime sau, nesulauksime tiesos iš aplinkinių. Jei netesėsime sau duoto žodžio ir palūšime pasitaikius pirmai pagundai ar sulauksime iš aplinkos pažadų tęsėjimo? Ilgai teks laukti. Tikėtis ir nusivilti.

Kaip žmonės sako, pati didžiausia gyvenimo kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnelio. Žinok, ko nori taip stipriai, kad prikeltas viduryje nakties per kelias sekundes susiruoštum į savo svajonių šalį. Kai tvirtai žinai, ko nori ir dar tvirčiau žinai, ko nenori, tik tada pradedi gyventi prasmingą gyvenimą. Tiesa labai paprasta. Jei darai darbus su lengvumu ir aistra, be prievartos, tai ir yra tavo pašaukimas. Tavo gyvenimo misija. Kiekvienas žmogus gimsta su gyvenimo misija. Jei dar jos nežinai - rask ją kuo greičiau.

2 - oji knygos "Prisimink" savaitė knygos rašymo projekte "Vasaros gaiva":

Galbūt netiki, kad kiekvienas žmogus ateina į Žemę su savo asmenine misija. Ir tai nei gerai, nei blogai. Tik tai nekeičia Dieviškosios tiesos. Nuomonė, kuria tiki dabar, turi dvi puses visada. Ji gali būti teisinga tau ir neteisinga kitam. Vienas iš Universaliųjų dėsnių yra dualumo dėsnis. Šviesa neegzistuoja be tamsos. Nėra gėrio be blogio. Taip pat yra jūra ir yra sausuma. Žmogus yra ir materija, ir dvasia. Visa, ką mes matome fizinėmis akimis yra tik mažytis lašelis vandenyne. Didžioji egzistencijos dalis yra nematoma, bet tokia tikra kaip vėjas, meilė, laimė ir tiesa.

Kartą diskusijos metu jaunas vyras pasakė: "Nekenčiu Dievo. Jo nėra! Jis būtų apsaugojęs mūsu mamą nuo mirtinos ligos, nebūtų leidęs nužudyti tėvo, nebūtų mūsų mažų palikęs našlaičiais, nekenčiu jo! Mums buvo taip sunku....".

Girdėjau jo skausmą, supratau ir jaučiau kraujuojančią jo širdies žaizdą. Kai matai tik vieną monetos pusę ir nepripažįsti kitos, kuri yra uždengta, tuomet nerasi paslėptos išminties. Būsi tol klaidinimas, blaškomas ir įkalintas, kol nepraplėsi savo sąmonės ir neatversi vidinio suvokimo ir regėjimo, kad visa tai įvyko dėl tavo sielos augimo ir dėl to, kad visa tai sukūrei ir pritraukei pats. Viskas Gyvenime yra Energija. Tavo mintys yra energija (nematoma žmogaus akimi), tavo veiksmai yra dar didesnė energija. Jos yra, tarytum, sėklos. Kas yra svarbiausia žinoti, kad ištrinti jų ar pakeisti, juo labiau panaikinti - negali. Jos anksčiau ar vėliau, bet visada - sudygs. Sėklos. Žinome apie tai ar ne, bet sėjame jas nuolatos. Man patiko kaip Robin Sharma savo knygoje rašė apie mūsų minčių sodą. Ką į jį sodiname, tokio grožio sodą užauginame. Atrodo, žinome, kokias gėles norime sodinti, uostyti ir jomis džiaugtis. Žinome, kas džiugina mūsų širdis, bet kartais paliekame gyvenimą tekėti sava vaga įsisukdami į nesibaigiančius darbus ir įsipareigojimus, užmiršdami skirti laiko savo svajonių sodui. Tad noriu priminti, kad dienoje turime du magiškus momentus kurių niekas iš mūsų neatims. Tai metas, kai prabundame ryte ir metas, kai po dienos einame ilsėtis. Jos vadinamos magiškosios minčių sėklelės. Viskas aplinkui vibruoja. Yra bangų dažniai, kurių dėka gali girdėti transliuojamą muziką.

3 - čioji knygos "Prisimink" savaitė knygos rašymo projekte "Vasaros gaiva":

Kartais net nesusimąstome apie tai, kad viskas Visatoje, juda, banguoja, vibruoja. Vibracijos dėsnis (dažnis) tai yra tarsi mūsų transliuojama žinutė pasauliui. Ką išspinduliuojame, tą ir pritraukiame į savo gyvenimą. Todėl keisdami savo vibracijų dažnį galime pagerinti arba pabloginti įvykius, kurie vienaip ar kitaip įtakoja mūsų kasdienybę. Man labai patiko vieno lektoriaus pasakymas:

- Meluok tol, kol tavo melas taps tikrove. Pavyzdys:

- Tau skauda petį. Tu nesakai tiesos ir nekartoji kas minutę, kaip tau skauda petį, kad tu negali dėl to dirbti įprastinių darbų ar sportuoti...

Žinok tai, kad tai, kuo tu tiki ir ko tu trokšti vieną gražią dieną tamps tikrove, tuomet taip ir bus!

Su šypsena veide kartok:

- Mano petys gyja. Skauda vis mažiau ir mažiau. Kokia laimė. Aš beveik nejaučiu skausmo. Patrink ranka petį ir vis kurk teigiamas asociacijas susijusias su gyjimu.

Mūsų tikslas netapti melagiu, bet pritaikyti žodžius, kurie pakeis neuronines jungtis vedančias į sveikatą. Padėk sau, o nekenk. Tai kitaip vadinama meile sau. Daryk, kartok tai, kas tau padės pritraukti norimus įvykius, pasitarnaus siekiant norimo rezultato.

Liaudyje daug patarlių susijusių ta tema. Ką pasėsi, tą ir pajausi. Pasėsi gėrį, gausi gėrį. Jei sėsi blogį, blogis sugrįš. Tai visai nesudėtinga. Tik trūputį praplėsk akiratį, išeik iš ribojančių įsitikinimų ir imk švęsti gyvenimą.

Mes tiek ilgai laukėme kol galėjome gimti Žemėje.

Todėl gimėme tam, kad būtume laimingi. Atėjome ne tam, kad kentėtume. Mūsų žmonių prigimtinė teisė gyventi darnoje, harmonijoje su savo siela, dvasia ir kūnu gausoje ir šviesoje. Gimėme tam, kad atskleistume savo talentus, kad juos dovanotume pasauliui dėl savo ir visų žmonių gerovės. Gimėme tam, kad pasiektume savo aukščiausiąjį potencialą, kad gyventume lyg karaliai ir karalienės.

Prieš keletą metų paskambinau savo vaikystės draugei. Ji visada mano širdyje. Tad, kai prisiminusi ją paėmiau telefoną ir surinkau jos numerį išgirdau balsą, kuris mane išgąsdino. Pasirodo, jos vyras gulėjo reanimacijoje ir ji verkdama, transliavo skausmą, baimę, rūpestį ir visą paletę žemų vibracijų. Buvau kaip tik pasisėmusi žinių apie minčių galią, apie tai kaip mes patys pabloginam žemomis vibracijomis ir taip apgailėtiną situaciją.

Bandžiau jai padėti, sakydama, kad viskas bus gerai, tik tu padėk ir jam ir sau skleisdama aukšto dažnio bangas. Ji manęs neišgirdo. Jai buvo nesuvokiama kaip galima "meluoti" sakyti, kad viskas yra gerai, kada realybė juoda lyg tamsiausia naktis ir neaiški ligos pabaiga.

Pesimistas dar pridėtų: kiek belaižytum akmenį jis vis tiek netaps saldus.

Jei į Visatą transliuojame aukšto dažnio vibracijas, tokias kaip meilė, taika, dėkingumas, džiaugsmas, polėkis, tikėjimas, gerumas, šviesa tokius įvykius ir pritraukiame.

Jei vibruojame žemą dažnį: pyktį, baimę, pavydą, skausmą, kančią, graužatį - tai ir pritraukiame juos į gyvenimą.

Visada galime rinktis. Tos prigimtinės teisės niekas iš mūsų neatims. Žmogaus valią gerbia ir neina prieš ją net pats Visatos Kūrėjas - Dievas. Rašau drąsiai, nes tuo tikiu ir net pirmasis Hermetikos dėsnis: Mentalizmo dėsnis sako, kad Visata yra sąmoninga. Remiantis juo, manoma, kad Dievas ir yra ta sąmonė arba mintis nuo kurios viskas prasidėjo. Dievo mintis, sąmonė sukūrė Visatą ir viską, kas joje egzistuoja. Sukūrė žmogų panašų į save. Todėl ir mes paveldėjimo tą galią kurti ir pritraukti viską, ko trokštame. Tik fokusuotis turime ne į tai, kas vyksta dabar, o fokusuotis ten, kur esame laimingi, sveiki, turtingi ir į tai, ko norime.

Mokytojai moko:

Jei nori sveikatos turi matyti save sveiką ir stiprų. Reikia spinduliuoti sveiko žmogaus vibracijas.

Jei nori turtų, turi jaustis, elgtis, mąstyti kaip turtingas žmogus.

Jei nori torto, nežiūrėk į lentyną ant kurios jis padėtas. Tiesiog prieik prie jo, atsipjauk dalelę ir imk mėgautis jo skoniu. Nekurk iš trūkumo. Tai neveikia. Kurk iš gausos, tuomet pritrauksi gausą.

Kaip laivą pavadinsi, taip laivas ir plauks. Ir tai yra tiesa.

Mes, žmonės, esame energetinės, dvasinės būtybės. Mes turime septynis kūnus ir tik vieną, fizinį kūną, galime paliesti ranka, pamatyti fizinėmis akimis. Kiti kūnai yra nematomi ir jie atsakingi už mūsų gyvenimo kokybę.

Antrasis kūnas jau nematomas. Tai eterinis kūnas, subtilusis kūnas saugantis fizinį kūną. Trečiasis kūnas, astralinis. Tai jausmų pasaulis. Kaip rašiau apie draugės rūpestį dėl vyro gulinčio reanimacijoje. Ką mes jaučiame, tą išspinduliuojame į aplinką ir pritraukiame į kasdienybę.

Ketvirtasis kūnas yra mentalinis, minčių pasaulis. Skaudžiai klysta tie, kurie mano, kad jų mintys yra nematomos, kad jos lieka paslapty. Tiesą visada jaučia širdis. Jos neapgausi.

Penktasis kūnas yra priežastinis. Tai šeštasis Hermetikos dėsnis. Priežasties ir pasekmės dėsnis. Veiksmas lygus atoveiksmiui. Tai tarsi bumerangas. Ką bepaleisi iš savęs viskas tau ir sugrįš. Sekančiame skyriuje juos visus išvardinsiu ir trumpai apie kiekvieną parašysiu.

Šeštasis kūnas yra Budhi. Informacija apie ankstesnę žmogaus pasaulėžiūrą ir vertybes. Jas atsinešame gimdami. Ir neretai aplinka, kuri neatitinka mūsų vertybių uždeda mums baltos varnos etiketę.

Septintasis mūsų kūnas yra Atminis. Likimo kontūrai, žmogaus MISIJA. Ją turime kiekvienas. Jei dar nežinote savo misijos, tai nereiškia, kad jos nėra. Kuo greičiau išsigryninkite savo vertybes ir stiprybes. Misija yra mūsų egzistencijos esmė ir prasmė. Rask ją.

© Visos autorės teisės saugomos.

Mielieji, Autorė labai laukia Jūsų komentarų! Pasidalinkite savo įspūdžiais: