Svajonių vyras - Rasa

14/12/2016 17:08

Ana užsimerkė ir atsilošė krėsle, ranka siektelėjo greta stovinčio puodelio ir mėgaudamasi gurkštelėjo didelį gurkšnį kvapnios arbatos. Kambaryje buvo tylu, tik palubėje tarsi jaukus žvėris tyliai murkė ventiliatorius. Už lango šviečianti skaisti saulė pripildė kambarį auksinių dulkelių. Kieme visu grožiu skleidėsi pavasaris. Jųdviejų su Marku pavasaris. Suskaičiavo mintyse – jau penkioliktas.

Ana susimąsčiusi užsižiūrėjo pro langą ir leido svajonėms nuklysti į patį pirmą pavasarį prieš penkiolika metų, kuomet jiedu susipažino.

Tai buvo toks pat gražus pavasaris kaip ir šis. Gamta budo po ilgai kausčiusio žiemos miego. Medžiai puošėsi gaivia žaluma, pavasarinės gėlės kėlė medaus pilnus žiedus dūzgiančioms bitėms, o saulė negailestingai tirpdė kur ne kur užsilikusį sniegą. Ana kaip tik išlaikė paskutinį sesijos egzaminą ir traukiniu važiavo su kurso draugais pailsėti į užmiestyje vykstančią mugę. Paskutinę akimirką prie jų linksmos kompanijos prisijungė vienos kurso draugės brolis – gražuolis Markas. Keleriais metais vyresnis vaikinas tame pačiame universitete studijavo tapybą. Dėl šio jauno tapytojo alpo visos universiteto merginos. Visos išskyrus Aną. Mergina visą savo dėmesį skyrė mokslui ir visokios meilės seilės jai nerūpėjo. Ana laukė tikro jausmo. Tokios meilės kaip jos tėvų, o iš Kazanovos Marko, kuris kaip tas medžiotojas kiekvienoje merginoje matė tik grobį, nieko gero nelauk. Todėl ir šį kartą Ana tik šaltai pasisveikino ir nusisukusi ėmė plepėti su drauge. Tačiau ilgai į vaikiną nekreipti dėmesio Ana negalėjo. Kompanija linksmai ūžė traukiniui skriejant bėgiais. Markas pasirodė sumanus pasakorius – visą kelionę draugus linksmino juokingomis istorijomis. Visi kvatojo net už šonų susiėmę. Ana taip pat braukė juoko ašarą ir vis dažniau žvilgčiojo į Marką.

Išlipus stotelėje vaikinai čiupo merginas už parankių ir džiaugsmingai klegėdamas būrys patraukė link aikštės, kurioje šurmuliavo į mugę susirinkę žmonės. Anai savo parankę pasiūlė Markas. Kitą ranką atkišo jos draugei Megei ir laisvai kvatodamas nusivedė merginas paskui šurmuliuojančius draugus.

Mugė buvo pačiame įkarštyje ir jaunuomenė netruko įsilieti į visuotines linksmybes. Buvo nutarta pašėlti iš širdies. Jaunuoliai ragavo cukraus vatą, suposi visuose atrakcionuose, šoko iki nukritimo skambant trankiai kaimo muzikai ir palydėję saulę spalvingais fejerverkais, patraukė namo.

Kad ir kur beeitų, kad ir ką beveiktų, Ana visą dieną jautė Marką šalia. Vaikinas išdygdavo lyg iš niekur ir ištiesdavo tvirtą ranką jai lipant iš karuselės ar pasiūlydavo atsiremti į stiprų petį kai nuo šokių paskausdavo kojos. Mergina jautėsi sutrikusi, nes apie Marką sklandė gandai, kad jis mergišius ir melagis, o ji nenorėjo tapti jo eiline auka todėl stengėsi laikytis nuo jo atokiai.

Visiems sulipus į traukinį, Ana pavargusi klestelėjo ant minkštasuolio ir atsisuko kažko paklausti Megės, bet vietoj draugės šalia savęs pamatė stovintį Marką. Šis linksmai šypsojosi ir tiesė jai stiklinę arbatos. Ana buvo tokia pavargusi, kad net nepajėgė pykti todėl paėmė stiklinę ir abejingai nusisuko į tamsų langą tikėdamasi, kad nesulaukęs dėmesio vaikinas nueis savo keliais, bet jis prisėdo šalia ir ėmė atsargiai ją kalbinti. Pamažu, per tas kelias kelionės valandas, jaunuoliai vienas apie kitą sužinojo viską. Ana nė nepajuto kaip Markui papasakojo savo gyvenimo istoriją, o šis savo ruožtu papasakojo jai savąją. Baigiantis kelionei Ana nebemanė apie Marką, kad jis melagis ir mergišius, bet jam pasiūlius draugauti mergina atsakė pagalvosianti.

Siekant užkariauti Anos širdį Markui dar ilgai reikėjo būti kantriam ir supratingam. Ši mergina buvo kietas riešutėlis, tačiau jis nenuleisdamas rankų puoselėjo vis tobulėjantį jausmą kol pagaliau vieną saulėtą pavasarį Ana pasakė taip. Vestuvės buvo kaip iš pasakos ir štai jau penkioliką metų jie kartu.

Besvajodama Ana tikriausiai užsnūdo, nes pakirdo nuo jausmo, kad kažkas yra kambaryje. Pirmiausia moteris užuodė gėles, o atsimerkusi išvydo visą glėbį neužmirštuolių. Tuomet pamatė akis. Mylinčias savo vyro akis. Savo gyvenimo palydovo, kuris iki šiol nenustojo jos stebinti.

- Su mūsų pavasariu, mieloji, - nusišypsojo Markas ir švelniai apkabino savo nuostabią žmoną.

 

Rasa

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>