Svajonių vyras - Edita

14/12/2016 17:14

Svajonių vyras – kai tau jau nebe 18, primena neatpažintą skraidantį objektą arba mistinę būtybę iš mitologijos. Tokio pobūdžio rašinys labiau primintų realistinį, tikrais faktais paremtą trumpametražinį filmą, iš serijos, „o dabar būna kitaip“....

Dabartyje svajonių moterys nesulaukia svajonių vyrų. Nes pačios nebesupranta, koks tas idealas turėtų būti. Tai ar jos svajonių nebeturi? Turi, bet turi daugybę ir pagrįstų, ir nepagristų reikalavimų. Kažkada net svarsčiau, kodėl gi nesukūrus naujos apie „visai ne princas ir ne ant balto žirgo“ pasakos. Mano aplinkoje nemaža dalis draugių neturi vyrų. Tai kyla dileminis klausimas: ar baltų arklių Lietuvoje nebėra, ar pasaka baigėsi, ar vyrų neliko? Ir nors savotiškai sarkastiškai aš čia rašau, tai ne vien vyrų kaltė. Kaip būti svajonių vyrais, kai moterys tais vyrais pačios nori tapti. Ir stiprios, ir savarankiškos ir daugiau uždirbančios ir itin protingos, netgi kai kuriais atvejais protingesnės. Kaip su „kaklo ir galvos“ teorija, prigimtine pusiausvyra? Visata tikriausiai dažnai smilkinį pasikaso, svarstydama, kas mums atsitiko? Moterys nebemoka laukti, itin drąsios, be galo ryžtingos ir kovingos. Tokia savybė, kaip kantrybė blėsta, pačios imasi iniciatyvos, o vyrukams belieka palūkėti savo eilės... jeigu ji dar ateis.

Šiek tiek griebsiu kitą kampą ir svajonių vyrą transformuosiu į tikrą vyrą. Viskas seniai atrasta iki mūsų, tad reikia tik prisiminti, ką tikras vyriškumas slepia. Tikras vyras savo prigimtimi yra stiprus, tvirtas, kantrus, sumanus.  Jis ir medžiotojas, ir jaukus žvėris viename. Jis vyriškas, švelnus ir supratingas. Jis aiškus ir paprastas. Kaip lietus. Jei lyja – tai gausiais lašais, šlapiais iš debesų. Kaip mėnulis – mes tikime, kad jis švies naktį ir nuo jo sklis lengva vėsa.  Taip ir su vyru. Jis jau turi Dievo duotų gebėjimų ir ypatingų savybių, tik jas užmuša arba žmonos, arba mamos J. Mylintis, kai meilės gauna iš savo moters su kaupu. Tobulėjantis ir laisvas, kai juo pasitiki ir tiki, palaiko ir skatina veikti. Gyvenimo palydovas, kai atsakomybė už savo moterį ir šeimą perleidžiama jam. Tapytojas, kai jaučia, galią ir prasmę kurti. Gražus –kai vyriškas, tai ir gražus. Melagis, kai meluoti sau pradedame visi: moteris tapdama vyriška, vyras bandydamas apsiginti...

 

Edita

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>