Svajonių moteris - Rūta

07/12/2016 14:37

Mes, XXI amžiaus moterys – turime lygias teises su vyrais, esame nepriklausomos, savarankiškos, išdidžios, galime planuoti savo laiką ir gyvenimą. Galime vadovauti didelėms kompanijoms ar valstybei.

Mes tarsi šių laikų Kleopatros: įsimintino grožio, ryškiomis lūpomis, seksualios, valdingos.

Mūsų devizas – AŠ PATI.

Aš pati pasirūpinsiu finansais, namais, vaikais ir vyru. Tik tas „aš pati“ laikui bėgant ima vis labiau slėgti mūsų gležnus, moteriškus pečius. Ima streikuoti emocinė ir fizinė sveikata. O vyras nieko nesupranta ir nesivargina prisiimti pareigų. O kodėl? Nes namuose du vadai negali būti. Tai ką daryti?

Leiskime sau sustoti ir apmąstyti – kokia aš sau galiu būti svajonių moteris. Bet prieš tai uždarykime „aš pati“ kartu su EGO į „tamsų kambariuką“ ir liepkime jiems tylėti. Dabar kalbės širdis. Leiskime jai įvertinti, kokie mūsų norai yra mums naudingi, o kurie žalingi.

Įsivaizduokime, kad niekur nebereikia skubėti, niekam nieko įrodinėti, jog galime daug ir dar daugiau. Tegul viduje nurimsta emocijos ir ateina ramybė. Pažvelkime į save veidrodyje – mes moterys, esame sukurtos mylėti, suteikti gyvybę ir daryti pasaulį nuostabų. Palikime kovas ir žygdarius vyrams, o mes tuo tarpu pasimėgaukime savo moteriškumu.

Tegul nuo šiol paraudusios, pavargusios akys tampa krištolo tyrumo ir spinduliuoja meilę bei gerumą. Nors akimirkai tapkime dievaitėmis, kurių moteriška galia sklinda iš paslaptingos skrynios mūsų sielose.

Leiskime sau ne tik per šventes ir darbines prezentacijas užsidėti dailius batelius, apsivilkti sukneles ar sijonus, bet ir eilinę dieną.

Tegul atsiskleidžia vidinis žavesys, neužgožtas dirbtina makiažo kauke. Lai pudros, tušo, lūpdažio potėpis būna skirtas tarsi terapijai, maloniam dėmesiui sau, o ne fatališkos moters įvaizdžio kūrimui.

Išeikime į gatvę su šypsena ir noru mėgautis kiekvienu oro gurkšniu, saulės spinduliu ar lietaus lašu. Plaukime gatve tarsi gulbės, tegul elegancijos dvelksmas užburia praeivius.

Leiskime sau pabūti su savo svajonėmis ir jausmais. Priimkime juos, tarsi senus bičiulius. Gali iškilti ir ne itin malonios emocijos, kurios tunojo jau seniai užspaustos mumyse. Tuo metu gali šiek tiek išgąsdindi ir norėsis, kuo greičiau grįžti į senas vėžias. Bet nebijokime ir leiskime joms išeiti tarsi dūmams iš kamino, kol ateis palengvėjimas.

Juk mes moterys – mumyse siaučia nuotaikų vėjai ir jausmų audros. Kas mums pasakė, jog turime nerodyti emocijų, būti tvirtos kaip uolos ir laikyti visus keturis namų kampus? Mums kartais norisi verkti be priežasties ar užsisvajoti darbo metu.

Mes neprivalom būti supermamos ir supermeilužės vienu metu. Mes turim teisę nors retkarčiais išjungti savo vidinį robotuko rėžimą ir leisti sau veikti tą, ką tuo momentu norisi. Juk nesugrius namai nuo netvarkos, vyras sugebės priimti sprendimus ir pats, o vaikai... tegul įgyja nors truputį savarankiškumo. Leiskime sau atgauti harmoniją gamtoje ar spa procedūroje. Tuomet savaime tapsime kupinos meilės ir užteks energijos visoms mūsų pareigoms.

Aš kartais pagalvoju – iš kur mūsų močiutės, kurios gyveno kaime, turėjo tiek energijos ir vidinės ramybės. Turbūt todėl, kad joms nereikėjo ištisas dienas sėdėti ofisuose, stresuoti dėl neįgyvendintų pardavimo planų ar nepasiektų tikslų. Jų darbas buvo nors ir fiziškai sunkus, tačiau gamtoje, gryname ore. Jų protas būdavo ramus, todėl iš širdies ir rankų laisvai skilsdavo švelnumas ir ramybė. Prisiminkite, kaip jos glostydavo jums plaukus – atrodydavo tarsi pati didžiausia meilė žemėje užliedavo iki sielos gelmių.

Palinkėsiu mums visoms atrasti savyje moterišką prigimtį ir džiaugtis bei dalintis savo paslaptinga energija.

Rūta

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>