Svajonių moteris - Rasa

07/12/2016 14:41

       Kokia ji? Gal tai Holivudo dievaitė Džulija Roberts, apie kurią svajoja milijonai stipriosios lyties atstovų? Ar Kleopatra – gražuolė Egipto faraonė, kurios gyvenimas iki šių dienų apipintas legendomis? O gal Merlin Monro, savo seksualumu ir ryškiomis lūpomis sprogdinusi pasaulį?

       Viename vyrų žurnale perskaičiau, kad svajonių moteris – tarsi automobilis „Ferrari“, kuriuo grožimasi vitrinoje sekmadienio popietėmis. Tad negi svajonių moteris yra tik fikcija, kurios neįmanoma pasiekti? Negi norint būti svajonių moterimi reikia žaviai šypsotis iš televizoriaus ekrano, ar praplaukti gatve tarsi gulbei paliekant paskui save kvepalų „Chanel Nr.5“ aromatą ir apmirusias vyrų širdis? Merlin Monro yra pasakiusi, kad milijonų svajonė negali priklausyti kažkam vienam. Gal tame yra tiesos, nes pasak šaltinių, tragiško likimo aktorė niekada nebuvo iš tiesų laiminga. Vadinasi būti svajonių moterimi nėra taip paprasta.

       Tikriausiai vyrai apie svajonių moterį papasakotų kur kas daugiau. Man, kaip moteriai, tai padaryti šiek tiek sunkiau, tačiau ir aš turiu savo moters idealą. Tai – mano mama.

       Ji nevaidino jokiame filme, neparašė knygos ir nesukūrė nuosavo verslo imperijos, bet ji mane ir brolį apgaubė pačia didžiausia meile žemėje. Jos rankos - dažnai suskirdusios ir šiurkščios nuo kasdienių darbų, bet kaip švelniai jos nubraukdavo tyras kaip krištolas vakiškas ašaras. Su kokia ramybe mama išklausydavo mūsų milijoninius „Kodėl?“, o šiandieną taip pat ramiai atsakinėja į tuos pačius anūkų klausimus. Vaikystėje maniau, kad mamos akys viską mato. Kad ir kokią išdaigą iškrėsdavau, kad ir koks liūdesys apimdavo, ji tuojau pat pajausdavo. Už išdaigas nubausdavo, o liūdesį nuramindavo savo kupina meilės širdimi. Atrodytų jos išminties skrynia neturi dugno, nes ji atranda atsakymą ir patarimą kiekvienai situacijai. Tai mamos dėka supratau kas yra skaitymo žavesys ir atskleidžiau savyje talentą rašyti, nes jos prieš miegą pasakojamos pasakos ir istorijos įkvėpė svajoti, o namuose sukaupta gausi biblioteka – pasinerti į paslaptingą knygų pasaulį. Mano mama labai kūrybinga. Jos, man ir broliui, pagamintais karnavaliniais kostiumais žavėjosi visa mokykla. Visam tam ji neišleisdavo nė lito, nes puikiausią klouno peruką galima sumeistrauti iš senos kepurės ir margų siūlų atlikusių nuo išardyto megztinio, o Rytų šeicho įvaizdžio nė kiek negadina iš močiutės spintoje rastos skaros padirbintas turbanas, kurio puošnumą paryškina kieme rastos margos gaidžio plunksnos. Kad ir kaip būtų užsiėmus ji nepraleido nė vieno mūsų mokyklinio spektaklio. Kaip mes laukdavome mamos grįžtant iš komandiruotės, nes ji visuomet parveždavo lauktuvių pačios skaniausios pasaulyje kramtomos gumos „Donald“, kurios saldumą ir juokingus nuotykių paveikslėlius iki šiol menu. Mano mama niekada neturėjo dizainerių kurtų suknelių ar brangių papuošalų. Jos spintos nelūžta nuo gausybės drabužių, o papuošalų dėžutėje tik keli kuklūs dirbiniai. Bet ji kiekviena proga randa kuo pasipuošti ir visuomet jos drabužiai dvelkia elegancija. Stebėdama mamą supratau, kad moteriškumas pabrėžiamas ne ryškia kosmetika „nutapytu“ veidu, trumpu sijonu ar gilia iškirpte, o tvarkinga išvaizda.

       Žinoma, mane, kaip ir visus, keri podiumo ir Holivudo gražuolių spindesys, bet Džulija Roberts gyvena kino ekrane, o ne gretimoje gatvejė ar kieme todėl nematome kokia ji kuomet būna pavargusi, supykusi ar liūdna. Dėl šių priežasčių ji mums yra tas „Ferrari“, kuriuo grožimės, bet negalime pasiekti.

      Teisingiausia būtų pasakyti, kad vieno recepto, kokia ta svajonių moteris nėra. Juk žemėje gyvena 7,16 milijardo žmonių ir kiekvienas turi savo viziją. Visos mes esame svajonių moterys tik mums pačioms reikia tuo patikėti.

 

Su meile,

Rasa

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>