Svajonių moteris - Milda

08/12/2016 10:50

       Samis tamsoje glostė žmonos ranką: ‘Pakentėk, mano meile. Greit sulauksime pagalbos. Pagaliau būsime saugūs ir laimingi, ramybė taps mūsų kasdienybe, o Europa - mūsų naujaisiais namais’. 

       Krantas jau buvo netoliese. Plika akimi buvo galima įžvelgti mirksinčias gelbėjimo tarnybų automobilių šviesas. Už valandos pradės aušti naujo gyvenimo pradžia. Samis pasilenkė prie Amiros: ‘Tu žinai, kai sustiprėsi, surasime tau teatro mokyklą ir tu tapsi pirma musulmone aktore. Tu tapsi scenos dievaite, o režisieriai tau siūlys garsiausius vaidmenis, bet tu lauksi savo Kleopatros. Aš eisiu į visus tavo spektaklius kas kartą nešinas glėbiu gėlių.’ Amira nieko neatsakė ir Samis tamsoje nematė, kaip jos ryškios lūpos vos vos krustelėjo nuo šypsenos. 

      Samio širdis buvo kupina tikėjimo ir vilties. Dėl Amiros – savo didžiosios gyvenimo meilės – jis ryžosi beprotiškiausiam žingsniui - bėgti iš griuvėsiais virtusių namų į dar didesnę nežinią. Jis šventai tikėjo, kad Europa jo žmonai suteiks išsilavinimą ir galimybę išpildyti didžiausią svajonę, kuriai nebuvo lemta išvysti dienos šviesos ne vien tik dėl karo, atrodo, amžiams užklupusio jų šalį. 

      Pamažu brėško vaiskus rytas. Krištolo tyrumo vandeny atsispindėjo pirmieji saulės spinduliai. Išvargusių žmonių veiduose nebeliko išgyvenimo baimės pėdsakų, tik laimingas nerimas. Jų akys spindėjo iš laimės, kaip ir tądien, kai prieš porą mėnesių jų valtis atsiskyrė nuo Sirijos krantų. Vyrai ir didesni vaikai šūkaliojo ir trypė iš laimės, tapšnodami vieni kitiems per petį. Išsekusios motinos prie krūtinių glaudė išvargusius mažylius, rodydamos pirštu į krantą. 

     Samis klūpėjo prie Amiros. Jos skruostai buvo įdubę, o paakiai pajuodę, bet moteriškas žavesys nebuvo dingęs. Šį rytą ji buvo ypač graži ir paslaptinga, kaip ir pirmą kartą, kai ją pamatė it gulbę plaukiančią Damasko gatve. Jis niekad nepamirš tos elegancijos ir paslaptingumo dvelksmo, kurio neturėjo nė viena iki šiol sutikta moteris. Tuomet Samis pirmą kartą pagalvojo, kad ši dievaitė yra jo svajonių moteris ir kad jis būtinai ją ves. Vestuves atšoko po pusmečio, o kitą dieną į jų miestą atėjo karas. 

     Gelbėtojų valtys artinosi prie šurmuliuojančių pabėgėlių. Samis paėmė ant rankų Amirą, kad chaoso metu jos nesutryptų dabar jau iš laimės protą pametę žemiečiai. Vieni vyrai stumdydamiesi ir nelaukdami pagalbos pradėjo šokti į vandenį ir plaukti gelbėtojų valčių link, nepergyvendami nei dėl gylio, nei dėl savo nusilpusių kūnų. Likusieji Samį su Amira nešte nunešė į gelbėtojų rankas. 

     Samis palydėjo neštuvus į raudonu kryžiumi pažymėtą palapinę ir akies krašteliu dar spėjo pamatyti, kaip Amirai deda deguonies kaukę. Jis prisėdo čia pat, prie palapinės, nes nebeturėjo jėgų žengti nė vieno papildomo žingsnio. Palaipsniui į jo širdį atėjo ramybė, o nosį sukuteno seniai pamirštas maisto kvapas. 

     Iki pat vakaro pakrantė šurmuliavo it Babelis: gelbėtojai ir iš kitų šalių atvykę savanoriai šūkaliojo Samiui nesuprantamomis kalbomis. Pagaliau paskutiniai Samio bendrakeleiviai buvo pamaitinti ir perpildyti autobusai išvyko nežinoma kryptimi. Gelbėtojai į polietileno maišus pakavo naujo gyvenimo Europoje nesulaukusius kūnus ir suteikinėjo pagalbą nusilpusiems, pasiligojusiems sirams. 

    Samis nė nepastebėjo kada prie jo tyliai priėjo pusamžis gydytojas ir ranka palietė petį. Amiros vyras pakėlė į dangų akis: jame nebuvo nė vieno debesėlio, nė vieno karo lėktuvo.

 

Milda

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>