Svajonių moteris - Edita

13/12/2016 17:11

Lėtu judesiu imu virdulį. Jis toks keistai baltas, primenantis pieną, o gal sniegą, kvepiantį žiema už lango. Žvilgsnis sustoja ties mano pirštais, nagais – jie gražūs, nulakuoti ryškiai raudona spalva. Jie pasitikintys savimi ir išdidūs, kad net atrodo puikuojasi,  šiandieną vilkintys šį ryškų rūbą. Keliu puodelį, pilu karštą žolelių arbatą, kvapas pakutena nosį  ir pažadina mieguistą šypseną. Garas - jis apgaulingas. Lengvas it pūkas, plūduriuojantis ore ir gundantis paliesti, bet karštas ir deginantis kaip ugnis. Mintis apvynioja kitas mintis. Juk ir moterys tokios: svaiginančios, gražios, lengvos ir šiltos, bet būna degina tarytum medūzos.
O svajonių moterys – kokios jos?

Kieno akimis žvelgsime: vyro ar moters? Apeliuosime į tas, kurioms rūpi karjera, ar žavėsime tomis, kurios namus paverčia amžinosios šilumos žeme? Apkalbėsime tas, kurios tobulos savo nepriekaištinga išvaizda, ar tas, kurių vidinis grožis akina ir meilė sklinda iš širdies, tarsi šaltinis? Ar turiu teisę teisti, vertinti?

O aš svajonių moteris, galvoju? Matyt, labai priklauso nuo dienos ir pasirinkto vaidinimo žanro. Kartais būnu ramybė,  tuomet vyras it laivas prisišvartuoja prie manęs, tarytum saugaus uosto. Būna – siaučiu, tarsi cunamis ir dramatiškai blaškydamasi po namus mokau visus gyventi. Arba pati nustembu, kai vieną rytą žavesys pasirenka mane auka ir aš plaukiu tarsi gulbė gatve, apsigobusi elegancijos dvelksmo skara, demonstruodama ryškiai dažytas lūpas, užnugaryje palikdama paslaptingumo šleifą.  Kartais būnu rudeniškas lapkritis: pilka, susivėlusi su chalatu šmirinėjanti po namus, visai nespinduliuojanti moteriškumu.  O kartais šoku garsiai muzikai rėkaujant kaštonų kvartale ir kaip vilioklė seksualiai atkartoju flamenko judesius. Vakarais geriu kavą ir žinau, kad neužmigsiu, bet skaitau knygą „viena pati“, nors tuo pat metu paslaptingai trokštu apkabinimo. Ryte brėkštančios aušros žadinama kepu obuolių ir cinamono blynus, tai mažai sielai ir gyvenimo mokytojui bei pačiai didžiausiai savo gyvenimo meilei žemėje – sūnui, kuris nubudęs ir išvydęs mano šypseną, ištaria - dievaitė.  
Tad ar svajonių moteris turi apibrėžimą? Ne – ji turi pasirinkimą, būti. Būti paslaptinga, įdomia, stebinančia net pati save, būti skrynia su daugybe neatrakintų galimybių, kupina meilės širdimi sau ir supančiam pasauliui, su teise suklysti būti keista, nuobodžia ir susivėlusia plepute, kauke nuterliotu veidu dama. Juk vedos teigia, kad moterys savaime yra tobulos, nes jos moterys. Juk ir Kleopatra, būdama visų karaliene, visų pirma buvo moteris.

Arbata atšalo. Skonis išliko, kvapas saldus. Pasikedenu trumpus savo plaukus. Dievagojausi, kad niekada nebūsiu trumpaplaukė, o va jau keletą dienų esu.  Visada sakiau, kad man patinka būti stipria, o va jau keletą metų nuo to pavargstu. Vakar ridenausi nuo kalno su vaiku, ir piešiau angelą gulėdama sniege po elektros laidu. Akys dega. Širdy jauku. Galbūt rytoj pravirksiu, gal bus graudu. Tuomet gyvenimo spalvas ir skonį pajusti lengviau. Esu kai kam svajonių moteris – ir aš tai žinau.

 

Edita

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>