Pasakojimas apie save - Rasa

16/11/2016 10:56

Sveiki,

Esu Rasa, man 35 metai. Esu kilusi iš Ukmergės rajono, prezidento Antano Smetonos gimtinės, bet pastaruosius šešerius metus gyvenu pačioje Lietuvos širdyje Kauno mieste.

Pagal profesiją esu administratorė. Savo darbą myliu, bet šiuo metu pagrindinė mano veikla – būti mama. Išgyvenu gerą jausmą, nes po 14 metų pertraukos vėl galiu džiaugtis motinyste. Šeimoje auga du puikūs berniukai. Kadangi mamos yra viską suspėjančios ir sugebančios būtybės, tad šalia nuolatinių mamiškų rūpestėlių atrandu laiko širdžiai mielam užsiėmimui apsakymų bei eilėraštukų mažyliams kūrybai. 

Rašyti bandžiau dar vaikystėje. Tiksliau tariant, pirmiausia pradėjau skaityti. Net ir dabar negaliu nė dienos be knygos ištverti. Perskaičiau daugybę knygų, visų nė neprisimenu. Tam tikrais amžiaus tarpsniais keitėsi mėgiami žanrai bei rašytojai. Džiaugiuosi, kad skaitymu užkrėčiau ir vyresnėlį sūnų. Namuose susikaupė gana turtinga biblioteka jo knygų, kurioje įkvėpimo neretai paieškau ir aš. Sūnus mielai pasidalina jam patikusiomis knygomis. Pirmąsias pasakų knygeles jau turi ir mažiausias šeimos narys. 

Mokydamasi mokykloje kūriau trumpus eilėraštukus ar apsakymus mokyklos sienlaikraščiui, gana ilgą laiką rašiau dienoraštį, bet pritrūko pasitikėjimo savimi imtis kažko rimtesnio. Tačiau prieš kokius porą metų pajutau, kad vėl noriu rašyti. Tiesiog stebėjau savo augantį sūnų, sekiau pasakas, atsakinėjau į įvairiausius jo klausimus, sprendžiau vaikiškas, o dabar jau paaugliškas problemas ir kilo daugybė minčių, kurias panorau išleisti į laisvę. 

Taip gimė "Facebook" paskyroje mano puslapis „Juodojo katino palėpė“. Čia dalinuosi savo kūryba, pamąstymais, įdomiomis kitų žmonių mintimis, aptarinėju perskaitytas knygas. 

Kol kas kūryba yra tik hobis, laisvo laiko praleidimas bei savęs išraiška, tačiau turiu didelį ir galingą troškimą tapti talentinga rašytoja. Tikiuosi jog kada nors mano sukurti kūrinukai nukeliaus pas knygeles mylinčius vaikus. 

„Aš dar ne burtininkas. Aš dar tik mokausi.“ – šią citatą iš labai labai seno filmo dažnai prisitaikau sau kai imuosi kažko naujo. Šį kartą tai Rašytojų akademijos kursai, kurie tikiu, padės man priartėti prie mano svajonės.

Su meile,
Rasa

 

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>