Mokytoja, kuria žaviuosi - Rasa B.

13/01/2017 12:52

MOKYTOJA, KURIA ŽAVIUOSI

 

nuoširdžiai žaviuosi mokytojo profesija ir kiekvienam, dirbančiam šį darbą jaučiu didžiulę pagarbą. Apie kiekvieną mokytoją būtų galimą ne po straipsnį, bet po knygą parašyti. Buvo metas kai pati svajojau tapti mokytoja, o tam įtakos turėjo pažintis su viena puikia pedagoge apie kurią ir noriu papasakoti.

Ukmergės rajono Siesikų vidurinę mokyklą baigiau prieš šešiolika metų. Tuo metu mokyklai vadovavo ir vokiečių kalbą dėstė mokytoja Danutė. Nors turėjo daugybę pareigų ir atsakomybių, ši pedagogė kažkokiu neįsivaizduojamu būdu sugebėjo matyti kiekvieną mokinį - ar tai būtų mažulytis pirmokėlis, ar už ją pačią augesnis dvyliktokas. Visus sugebėdavo suvaldyti, sudrausminti ar pamačius verkiantį geraširdiškai paglostyti. Bendraujant su ja atrodė, kad ji mus visus myli kaip savo vaikus.

Įdomios buvo mokytojos Danutės pamokos. Mokytoja taip pat dirbo vokiečių ir anglų kalbų vertėja todėl daug keliavo ir mielai su mokiniais dalinosi kelionių įspūdžiais. Mes, kaimo vaikai, ausis ištempę klausėmės kaip mokosi vaikai Vokietijoje, Austrijoje bei kitose Europos valstybėse. Didžiai nustebome išgirdę, kad kitose šalyse pačiu geriausiu pažymiu laikomas vienetas. Juokėmės, kad nuvykę ten, kai kurie iš mūsų ir parodę pažymių knygeles, būtų pripažinti pirmūnais. Daug dėmesio mokytoja skyrė savo dėstomam dalykui. Kad pamokos nebūtų nuobodžios klausydavomės daug gražių dainelių, eilėraščių. Dainavome ir deklamavome patys. Dar ir dabar, po šitiekos metų artėjant Kalėdoms man galvoje ima skambėti dainelė apie eglutę:

 

O Tannenbaum, o Tannenbaum,
Wie grün sind deine Blätter!
Du grünst nicht nur zur Sommerzeit,
Nein, auch im Winter, wenn es schneit.
O Tannenbaum, o Tannenbaum,
Wie grün sind deine Blätter!..*

 

Prisipažinsiu, kad vokišką abėcėlę moku kur kas geriau nei lietuvišką. Vien todėl, kad jos nereikėjo nuobodžiai iškalti atmintinai. Abėcėlę mes dainavome. Žinoma, ne tik dainomis dienų dienas užsiimdavome. Mokytis reikėjo daug. Pati būdama labai apsišvietusi, bei užsibrėžto tikslo siekianti moteris, mokytoja to paties reikalavo ir iš savo mokinių. Stengėsi, kad vaikai ne tik sausai kaltų dalyką, žinotų teisingus atsakymus, bet ir būtų aktyvūs pamokose. Skatindama mūsų komunikabilumą ir šnekamosios kalbos įgūdžius, mokytoja užduodavo mokytis daug dialogų.      Pamenu kai per vieną pamoką reikėjo išmokti dialogą ir kad vieni kitiems netrukdytume, mokytoja pusę klasės išsiuntė į koridorių. Kiekvieną porą pastatė prie atskiros palangės ir paliko mokytis. Vos tik spėjus jai užverti klasės duris, koridoriuje pasirodė direktorės pavaduotoja ugdymui. Ji net sustingo mus visus pamačiusi per pamoką stypsant koridoriuje (nežinau kaip kitur, bet tuomet mūsų mokykloje „langų“ nebūdavo ir pamokų metu mokiniai privalėjo būti klasėse). Iš karto pasipylė klausimai - ko prisidirbot? Kokia mokytoja ir už ką išvarė iš pamokos? Bandėme aiškinti, kad niekas mūsų neišvarė, mes čia mokomės taip. Pavaduotoja puolė belstis į vokiečių kalbos kabineto duris. Kai atidariusi duris mokytoja Danutė paaiškino, kad šitaip vaikai mokosi, pavaduotojai beliko tik iš nuostabos kraipyti galvą.

Mokytoja Danutė ne tik pasakojo mums apie svečius kraštu, bet ir pasikviesdavo svečių iš Vokietijos. Tai mums, kaip mokiniams, davė daug naudos. Susipažinome su įvairiais žmonėmis, galėjome tobulinti kalbą bendraudami gyvai. Mokytoja taip mumis pasitikėjo, kad atvykus svečiams kviesdavosi mokinius pavertėjauti. Nepyko už klaidas, kaip tik atvirkščiai, girdavo už puikų darbą. Skatino, kad bendravimas nenutrūktų ir svečiams išvykus. Taip daugelis iš mūsų susirado draugų užsienyje. Dabar yra lengva pasiekti bet kurį pasaulio kampelį, o tuo metu mes apie kompiuterius ir internetą galėjome tik pasapnuoti. Susirašinėjome laiškais. Su kai kuriais draugais bendravimas nenutrūko net ir baigus mokyklą.

Šiandien mokytoja Danutė jau pensininkė, su vyru Vytautu gyvenanti tame pačiame Siesikų miestelyje. Net ir sulaukusi garbaus amžiaus mokytoja vis dar veržli ir energinga, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jos vietą mokykloje pakeitė kitos mokytojos, jaunas direktorius. Su naujomis idėjomis, naujomis mokymosi priemonėmis, kurios leidžia daugiau nei tuomet kai mokėmės mes. Tačiau prabėgus beveik dviems dešimtims metų nuo mokyklos baigimo, aš drąsiai galiu pasakyti, kad mokytoja Danutė yra Mokytoja iš didžiosios raidės.

Tik mylintis savo darbą žmogus gali tapti tikru specialistu. Ar tai - mokytojas, ar batsiuvys, verslininkas ar kiemsargis, psichologas ar valstybės tarnautojas. Matyt todėl sąmoningai ir nepasirinkau mokytojos profesijos, nes suabejojau ar būsiu tokia atsidavusi savo darbui, kaip mano gerbiama mokytoja.

 

 

*O Kalėdų eglute, o Kalėdų eglute,

  Kokie žali tavo lapai!

  Tu žaliuoji ne tik vasarą,

  Ne, taip pat ir žiemą kuomet sninga.

  O Kalėdų eglute, o Kalėdų eglute,

  Kokie žali tavo lapai!

 

Rasa Banelė

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>