Mano svajonių visata - Rasa

30/11/2016 11:10

Svajonės mums suteikia sparnus. Tik svajonėse galime apkabinti saulę, nuraškyti žvaigždę ar ištraukti spindintį perlą iš giliausio vandenyno dugno. Svajonės nepavaldžios nei mokslui, nei visatos dėsniams. Joms nesvarbu tavo amžius ar socialinė padėtis. Nustatyta, kad svajonės gali būti naudingos, ypač į kūrybą, meną linkusiems žmonėms, jos gali įkvėpti naujas idėjas. Todėl sakau, kad svajoti nuostabu. Net ir apie mažiausius dalykus, tokius kaip gabalėlis torto pusryčiams. Ką jau kalbėti apie kažką didingo. Tokio didingo kaip pati visata.

Mano svajonių visatoje nėra valdžios struktūrų ar hierarchijos laiptelių. Čia nekariaujama dėl religijos, rasės, odos spalvos ar politinių pažiūrų. Kiekvienas turi savo vietą po saule. Gali tikėti kokį nori Dievą, gali netikėti visai, gali būti juodos, baltos, raudonos spalvos. Net jei esi panašus į kūlverstuką, kibilduką, turi čiuptuvus vietoj rankų, uodegą vietoj kojų, vis tiek būsi priimtas į bendruomenę. Vaikai mokyklose mokomi pagal savo gabumus. Net ir labiausiai išdykęs vaikas, kuris iš pradžių atrodė tikras papliauška ir vėjo pamušalas, sudominamas tuo kas jam patinka ir ugdomas taip, kad užaugęs iš viso to galėtų pelnytis pragyvenimui. Nes beribėje visatoje egzistuoja ne tik Žemė, yra daugybė planetų, kuriose gali gyventi, dirbti ir mokytis. Galingi erdvėlaiviai gabena kur tik panorėsi. Susižavėjai Marso kanjonais? Puiku! Kraustykis gyventi į Marsą. Paviliojo spindintis Saturno žiedas? Valio! Nuo rytojaus tavo namai ten.

Visi lygūs ir visi atneša vienodą naudą bendruomenei, priklausomai nuo savo sugebėjimų. Kiekvienas turi savo gyvenimo viziją, siekia jos, žino kokia yra jo gyvenimo prasmė. Nėra savanaudžių, niekas nenori tingėti. Nebematyti skurdo bado ir kitų baisybių. Medicina stipriai pažengusi į priekį ir žmonės bei visos kitos gyvos būtybės gydomos akimirksniu. Jei tai lūžis, kaulas atstatomas ir sutvirtinamas akimirksniu, žaizdos gyja be skausmo, minutėmis, patepus specialiu geliu. Sudėtingiausios operacijos atliekamos be jokio vargo. Kas yra vėžys ir kitos mirtinos ligos žmonija nė nebepamena. Visa tai galima pamatyti tik medicinos muziejuose ar perskaityti istorijos vadovėliuose. Visi suaugusieji stengiasi vaikų ir kitų labui. Vaikai turi išskirtines teises, taip pat ir pareigas. Jiems nedraudžiama krykštauti, išdykauti, tyrinėti pasaulį, piešti, lipdyti, juoktis, žaisti ar bet kaip kitaip reikšti save. Vaikų pareigos – mokytis, gerbti suaugusius, padėti senoliams. Senoliai – ypač gerbiami. Jie gyvena atskirose grupėse pagal savo pomėgius, skirtingose planetose, kur jiems kasdien organizuojama jų mėgstama veikla. 

Pamirštos stichinės nelaimės – uraganai, potvyniai, žemės drebėjimai ir kitokie kataklizmai, nes žmonės gamtą myli ir tausoja. Net mažas paikas paukštukas jaučiasi saugus šalia žmogaus, nes puikiai žino, kad jo niekas nenuskriaus. Atsidėkodama už tai gamta dovanoja savo gėrybes. Anksčiau buvę tokie brangūs gamtos ištekliai dabar pasiekiami ranka, nes žmonės išmoko verstis neskriausdami juos supančio pasaulio. Visa tai ištobulinti padėjo glaudus bendradarbiavimas su kitomis civilizacijomis bei jų perduota patirtis. Dėl to suvešėjo miškai. Atgimė tokios augalų ir gyvūnų rūšys apie, kurias buvo manoma, kaip apie seniai išnykusias. Tikras ir natūralus gamtos grožis sutraukia daugybę turistų iš visos galaktikos ir skambiai apdainuojamas poetų bei rašytojų kūriniuose.

Bet svarbiausia tai, kad šioje visatoje visi svajoja. Nuo mažiausio iki didžiausio. Ne tik svajoja, bet ir pasidalina tomis svajonėmis su kitais ir naudoja psichologijoje kaip terapiją neurolingvistiniame programavime. Iš pradžių, žiūrint per mokslo prizmę, svajojimas buvo siejamas su tinginiavimu, laiko švaistymu, tačiau mokslininkų tyrimai nustatė, kad labiau į svajones linkę žmonės turi daugiau empatijos. Juk kad ir koks pozityvus ir charizmatiškas būtų žmogus, kartais visiems reikia persikrauti, o svajonės tam tiesiog idealiai tinka.

Rasa

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>