Mano svajonių visata - Milda (NaOku YuMe)

01/12/2016 13:02

Nors ir neretai svajoju, bet niekada nesusimąsčiau, kokia būtų mano svajonių visata... na, gal iš dalies ir meluoju tai rašydama, nes dažnai mintys nuslysdavo į tolimiausius pasąmonės lopinėlius ir pamąstydavo, kas būtų, jeigu būtų...

Šis mūsų pasaulis, tai tarsi dėlionė, kuri sudėta iš įvairiausių komponentų: vandens, sausumos, saulės, žvaigždžių, paukštukų, žmonių bei dar daugiau..! ir viskas atrodo taip gražu... bet kiekvienas šį grožį suprantame vis kitaip. O juk taip ir norėtųsi jį išsaugoti! O tai tikras iššūkis. Neretas žmogus vis bando tą grožį sunaikinti, sutrypti ir jam nė motais, kad brangi motulė Žemė kenčia ir verkia... bet ne tik ji,- o ir patys mes vienas kitam gyvenimą paverčiame pragaru. Nors Dievas ir siuntė mums meilės jausmą, bet atrodo, kad ne visi gavo šią dovaną... gal taip yra todėl, kadangi žmonės linkę suvokti gyvenimą vis per skirtingą prizmę. Kas vieniems gera, antriems – bloga; kas vienus sujungia, tas kitus išskiria ir atvirkščiai...

Mano nuomone, bendras suvokimas apie tam tikrus šio pasaulio aspektus turėtų būti vienodas: savo įkvėpimą perduoti tam, kam jo būtent šiuo momentu reikia; savo kalbėjimais ir apkalbėjimais neužgaulioti kitų; padėti kitam nepaisant jo pažiūrų, kaip jis apsirengęs, ar dar kitokių žmogaus ypatybių... galėčiau vardinti ir vardinti, bet neužtektų man čia vietos, o ir jums nusibostų skaityti.

Nūdienų pastebėjimas paprastas: galybė žmonių yra ar apsimeta paikiais kulverstukais ir ridenasi užsidėję neperšviečiamas gerumo kaukes per kitų gyvenimus bei kursto aistras... o kodėl? Nes gal jiems taip įdomiau?  Juk ir taip apstu papliauškų, kurie bando „prikišti“ savitą gerumą ir pakeisti žmogaus psichologiją. Bet gal jiems patiems reiktų neuroprogramavimo pamokėlių, kurios galėtų padėti perauklėti tuos nenaudėlius ir leistų jiems tapti ne išdykusiais bildukais, o mokslo siekiančiais ir apsiskaičiusiais asmenimis, kurie po to padėtų tobulėti ir kitiems painiuose gyvenimo vingiuose; bei įžiebti charizmos liepsnelę tiems, kas praradęs visokeriopą viltį ir norą toliau keliauti šio subtilaus pasaulio labirintais...

Būtent šį momentą, mąstant apie savo svajonių visatą... neramiai pasimuistau ir susigūžtu. Bandau kalbėtis pati su savimi, bet tai – sunkus uždavinys. Gan atsakingas, bet lengvesnis nei gyvenimo prasmės ieškojimas! Detales sunku nustatyti, bet vieną aišku, kaip dieną – pasaulis be patyčių, pasaulis kupinas pozityvumo ir noro gyventi! Kur būtų tikėjimas ir pasitikėjimas, kur melo kojos trumpos; kur nesvarbu, kokia tavo padėtis, bet gaji vienybės dvasia... galų gale, kur visiems būtų gyventi gera..!

 

Milda Barkutė

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>