Mano svajonių visata - Edita

01/12/2016 13:17

Svajones dievinu, jose dažnai paskęstu. 

Dažnai ten užmiegu be preteksto nubusti ir judėt tolyn...

Svajonių visata tarytum Angelų sala – kai viskas paprasta, jautru ir aišku.

Erdvė, kai gali virsti arba tapti tuo, kuo taip tiki tyra širdim.

Aš tau paseksiu pasaką, tu  - prisijunk, drauge patirti.

Herojų susikurki – taip smagiau. Užaugę, žaisti nebemokame, o gal pamirštam,  Todėl kviečiu tiesiog pabūt vaikais.

 

Kai aš buvau visai maža mergaitė, tikėdavau galybe Angelų, 

Kad lydi jie kiekvieną mielą žmogų, kad dosnūs esame, geri. 

Tikėdavau, kad kūlverstukas tikras, kad jis aplanko sumanius vaikus. Ir rytas prasidėdavo nuo kūlversčio, su viltimi, kad aplankys ir mus.

O vakarais tūnodavau už kampo, tikėdama, kad kibildukas atsivilks

Arba lakstydavau po pievas it paika papliauška, vaikydama išdykusius vabzdžius.

Savęs aš klausdavau daug metų, kai fotografijai pozuodavau šeimos.

Kur tas paukštukas paslaptingas, kai šypsena plati, kada sparnais sumos?

Šilti, rasoti vakarai ant kalno, ten kur miegoti renkasi dangus,

Nudilgina ramybės jausmas ir pūkelis šilumos paliečia vaiko pirštelius.

Tarytum kruopa tarp kitų gausybės, sugerdavau gyvenimo džiaugsmus.

Ir nors visai mažutė, ir nors visai naivi dar – jutau gyvenimas ir tikras, ir brangus.

Kalbėjimas su Angelais įkvėpdavo skaityti ir rašyti.

Su popieriaus lapu rugių guboj rinkau grūdus.

Pozityvi ir charizmatiška vaikystė išmokė piešti potyrius jaukius.

Per paprastumo prizmę, it smalsi mergaitė, į horizontus žvelgdavau linksmai.

Be ypatingo mokslo, psichologijos pasaulio tiesiog su meile patirtį rinkau. 

Štai kuo žavus ir ypatingas potėpis vaikystės, jis įkvepiantis žaisti, džiaugtis kiekviena diena.

Ir nors pasaulis tobulėjantis atrodo, dažnai pamirštame kas esame, kur judame – tokia ta paprasta tiesa.

Kaip gera būdavo be priežasties kvatotis, ridentis nuo kalvos pilna žolės galva,  Kai nereikėjo sudėtingų žodžių daug vartoti, kai šnekta buvo paprasta, šilta.

Ir neuroprogramavimas nebuvo net sapnuotas, net ir dabar vartoju jį retai, Bet grįžtant prie vaikystės nežabotos – kūrybos visata šie, praeities takai, laikai. Todėl ją myli, saugo ir globoja Angelai. Juk Angelai – maži vaikai...

 

Nerūpestinga ir basa, pyragais kvepianti gamta.

Ištirpsta laikas dienoje ir vakaras paskęsta tyloje.

Kelionės pievomis ir vieškeliais miškų.

Svajonių visata – išjausti meilę iki pat šaknų, giliai širdy būnant vaiku...

 

 

Miaškutė   

2016.11.29  

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>