Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas

Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.

Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko 

Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.


Kartais nebedžiugina žydintys sodai,

Žydinčios pievos.

Artimo žodis nebepaguodžia, o

Galvoje sukasi daugybė

Neramių minčių.


Jeigu jos nurimtų - mes išgirstume

Tylą savyje.

Net jei nevaldomai riedėtų ašaromis

Virtę skauduliai,

Mums taptų lengva.
Kuomet sunku pakilti iš lovos,

Kuomet sunku išeit į darbą,

Kuomet sunku bendraut,

Kuomet širdis nerimsta,

O protas verčia eit 
Ir nesustot...


Įkvėpki gryno oro

Ir paklausyk širdies,

Tegul jinai atsako
Kur rasti Tau vilties.


Ar Tu kada galvojai, 
Ar tiesą sau sakai?

O gal Tu sau meluoji?

Tik pats to nežinai...
Kur tas mažas vaikas,

Kur lakstė laisvas

Paupiais?


O kur svajonės dingo,

Kur vertė širdį plakt?

Gal virto jos bedvasėm

Ir verčia kasdien vargt?


O gal panorai tobulas patapt,

Karjeros kalnan kopt,

Pamint savas svajas
Ir nieko nebijot?


Tačiau širdis sustingo
Ir kūnas sako - stok!
Kai kūnas nebeklauso ir
sieloj veriasi žaizda.

Apninka juodos mintys ir

Rodos kelio pabaiga.


Staiga širdis prabyla ir

Veržiasi slėpti jausmai.

Tu negali kentėti ir

Tyliai sau sakai:

Aš tas, kuris esu

Be neramių minčių,

Be slegiančių tikslų,

Be kaukių nuobodžių.


Aš tas, kuris myliu...
Myliu save ir žydrą dangų...

Myliu save ir žydinčius laukus.

Myliu save nepaisant nieko,

Ir noriu būt tiesiog žmogus.


Kartoki šiuos žodžius,

Kai protas tampa neramus.

Tegul širdis atgyja
Ir veda pro rūkus.


Kuomet jėgų pristigsi

Atmink senus laikus,

Kuomet matei pasaulio grožį
Ir skraidančius paukščius.
Jei vis tik Tu suklupsi ir

Jausies nesaugus.

Tu visad prisiminki,

Kad Tu turi kitus.


Išgirski Tau skirtus žodžius,

Pamokymus gilius.

Priimki Tau visatos 

Atsiųstus draugus.


Atverki  uždarus širdies 
Vartus ir įsileiski meilę

Į savus  namus.
Atsakymas vienintelis Tau 

Visad meilė bus.

Ir netikėki niekuo,

Nuo ko širdis pražus.


Atraski savo kelią į

Šviesius laikus.

Ir niekad neišklyski,

Net jei nelengva bus.


Klausyk Tu sielos balso,

Kuris labai tylus.

Ir niekad nepamirški,

Kad  Tu esi žmogus.
Tu nebijoki klysti -

Klaidų tiesiog nėra.

Ir visad prisiminki,

Tuštumos nėra.


Visatoj pilna visko,

Ko reikia Tau žmogau.

Tik nebijok paimti,

Kas šiandien skirta Tau.


Atverki savo šviesą
Ir apkabink kitus.

Kas duodama sugrįžta,

Daugiau nei du kartus.
 
Rūta Steponavičienė
 

Darbai

Svajonių moteris - Edita

13/12/2016 17:11
Lėtu judesiu imu virdulį. Jis toks keistai baltas, primenantis pieną, o gal sniegą, kvepiantį žiema už lango. Žvilgsnis sustoja ties mano pirštais, nagais – jie gražūs, nulakuoti ryškiai raudona spalva. Jie pasitikintys savimi ir išdidūs, kad net atrodo puikuojasi,  šiandieną vilkintys šį...

Svajonių vyras - Martina

13/12/2016 12:54
Man niekada nepatiko posakis, kad vyras yra medžiotojas, kad jis seka savo instinktus ir gauna tai, ko užsimano. Esu sutikusi daug tokių vyrų, kurie dažniausiai tiesiog būna melagiai, o kaip pasiteisinimą savo klajonėms vartoja posakį, kad vyras visada buvo, yra ir bus medžiotojas. Dar labiau man...

Svajonių moteris - Martina

13/12/2016 12:53
Kas yra svajonių moteris? Kiekvienam ji skirtinga. Vienam tai ryškiomis lūpomis, išlinkusiomis kūno linijomis, ilgomis kojomis, plaukianti gatve tarsi gulbė. Kitam ji gera, nuolanki ir tyra tarsi krištolas, tačiau vakare pavirstanti į seksualią ir valdingą Kleopatrą. Trečiam tai dievaitė,...

Svajonių visata - Martina

13/12/2016 12:49
Mano svajonių visatoje kiekvienas tyliai tiki į savo dievą. Nesvarbu, ar tai padangėj skraidantis paukštukas, išdykęs kūlverstukas, skaisčiai šviečianti saulė ar potvynius sukeliantis vanduo. Visatoje dievų - galybė, kiekvienas jos gyventojas jį turi savo, tačiau visus jungia viena - tikėjimas....

Svajonių vyras - Adelė

11/12/2016 12:42
DUBLIS 1 Ir ... Atjoja žavingas princas ant balto žirgo ir pasiūlo Pelenei, žirnius perrinkinėjančiai, savo ranką ir širdį. Dar batelius padovanoja ir rūmų prabangą pažada. Princas – stiprus, tvirtas ir gražus. Pelenė neatsispiria žavesiui. Švytėdama iš laimės apsiauna batelius ir su princu išjoja...

Svajonių moteris - Adelė

11/12/2016 12:37
Gatve tarsi gulbė plaukia jauna moteris. Atrodo, jog jos mintys toli toli... Šią paslaptingą būtybę malonu lydėti akimis. Moters veidu bėginėja emocijų skruzdėliukai ir sunku suvokti, ką ji slepia savo raudonų lūpų žavesyje. Akimirką šiurpulingas paslaptingumas ją paverčia Kleopatra, skleidžiančia...

Svajonių visata - Adelė

11/12/2016 12:32
Prizmė – erdvinė figūra iš stiklo. Prizmių būna įvairių formų – trikampės, keturkampės... Anksčiau ir mūsų Žemė žmonių vaizduotėje buvo panaši į vieną šių formų. Per visą istoriją pripasakota įvairiausių pasaulio įsivaizdavimo versijų. Apie jas pasakoti nėra jokios prasmės, bet... Taip norėtųsi,...

Prisistatymas apie save - Adelė

09/12/2016 12:23
Dažnai save pagaunu ištariant (o gal tiksliau realybėje pasitvirtinu jų prasmę) Laurent Gounelle knygoje perskaitytus žodžius: „Atsitiktinumas – tai Dievas, vaikštantis incognito“. Tik šiame lekiančiame pasaulyje labai dažnai netikėtiems įvykiams ar reiškiniams priskiriame „Sutapimų“ serialui. Tik...

Svajonių moteris - Milda (NaOku YuMe)

08/12/2016 11:31
Nuo mažens man šių dienų grožio ar meilės tematikos ir subtilybės nelabai rūpėjo, o ir nesigilinau. Man visiškai buvo neįdomu, ar šviesiaplaukės, ar galiausiai tamsiaplaukės užvaldys nūdienų vyrų širdis... nebuvau aš viena iš tų ieškotojų, kurios ieško pačios didžiausios meilės žemėje, nes man...

Svajonių moteris - Arūnė

08/12/2016 11:02
Ar esate girdėję posakį, „Jeigu Dievas nori padaryti komplimentą moteriai, jis padovanoja jai dukrą“? Taigi taip mano mama gavo net du komplimentus – mane ir mano seserį. Ir tai nėra atsitiktinumas, nes man mano mama yra motinystės bei moteriškumo idealas ir etalonas. Be jokios abejonės,...
<< 3 | 4 | 5 | 6 | 7 >>