Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas

Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.

Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko 

Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.


Kartais nebedžiugina žydintys sodai,

Žydinčios pievos.

Artimo žodis nebepaguodžia, o

Galvoje sukasi daugybė

Neramių minčių.


Jeigu jos nurimtų - mes išgirstume

Tylą savyje.

Net jei nevaldomai riedėtų ašaromis

Virtę skauduliai,

Mums taptų lengva.
Kuomet sunku pakilti iš lovos,

Kuomet sunku išeit į darbą,

Kuomet sunku bendraut,

Kuomet širdis nerimsta,

O protas verčia eit 
Ir nesustot...


Įkvėpki gryno oro

Ir paklausyk širdies,

Tegul jinai atsako
Kur rasti Tau vilties.


Ar Tu kada galvojai, 
Ar tiesą sau sakai?

O gal Tu sau meluoji?

Tik pats to nežinai...
Kur tas mažas vaikas,

Kur lakstė laisvas

Paupiais?


O kur svajonės dingo,

Kur vertė širdį plakt?

Gal virto jos bedvasėm

Ir verčia kasdien vargt?


O gal panorai tobulas patapt,

Karjeros kalnan kopt,

Pamint savas svajas
Ir nieko nebijot?


Tačiau širdis sustingo
Ir kūnas sako - stok!
Kai kūnas nebeklauso ir
sieloj veriasi žaizda.

Apninka juodos mintys ir

Rodos kelio pabaiga.


Staiga širdis prabyla ir

Veržiasi slėpti jausmai.

Tu negali kentėti ir

Tyliai sau sakai:

Aš tas, kuris esu

Be neramių minčių,

Be slegiančių tikslų,

Be kaukių nuobodžių.


Aš tas, kuris myliu...
Myliu save ir žydrą dangų...

Myliu save ir žydinčius laukus.

Myliu save nepaisant nieko,

Ir noriu būt tiesiog žmogus.


Kartoki šiuos žodžius,

Kai protas tampa neramus.

Tegul širdis atgyja
Ir veda pro rūkus.


Kuomet jėgų pristigsi

Atmink senus laikus,

Kuomet matei pasaulio grožį
Ir skraidančius paukščius.
Jei vis tik Tu suklupsi ir

Jausies nesaugus.

Tu visad prisiminki,

Kad Tu turi kitus.


Išgirski Tau skirtus žodžius,

Pamokymus gilius.

Priimki Tau visatos 

Atsiųstus draugus.


Atverki  uždarus širdies 
Vartus ir įsileiski meilę

Į savus  namus.
Atsakymas vienintelis Tau 

Visad meilė bus.

Ir netikėki niekuo,

Nuo ko širdis pražus.


Atraski savo kelią į

Šviesius laikus.

Ir niekad neišklyski,

Net jei nelengva bus.


Klausyk Tu sielos balso,

Kuris labai tylus.

Ir niekad nepamirški,

Kad  Tu esi žmogus.
Tu nebijoki klysti -

Klaidų tiesiog nėra.

Ir visad prisiminki,

Tuštumos nėra.


Visatoj pilna visko,

Ko reikia Tau žmogau.

Tik nebijok paimti,

Kas šiandien skirta Tau.


Atverki savo šviesą
Ir apkabink kitus.

Kas duodama sugrįžta,

Daugiau nei du kartus.
 
Rūta Steponavičienė
 

Darbai

Imponuojantis asmuo - Edita

07/01/2017 12:35
Gėlė Turiu draugę, įkvepėją. Kai sutinki tokias moteris, supranti – ne veltui. Verta suklusti ir atsimerkti. Dievo siunčiami žmonės, tai mūsų amžinojo kelio gėlės. Būna visata pabarsto žmonių „akmenukų“, asmenybių „duobių“ ar šviesių jonvabalių, kai judame tamsiu vieškeliu. Mes kiekvienas turime...

Atviri pašnekesiai apie cosplay - Milda (NaOku YuMe)

06/01/2017 10:52
Ne vieną anime gerbėją yra sužavėjusi cosplay (angliškai – costume play; kai persirengiama mėgiamo anime, manga ir t.t. veikėju) kultūra. Ne išimtis ir Lietuva, - nes vis sparčiau plinta ši - iš Tekančios Saulės šalies kilusi populiariosios kultūros dalis. Todėl kad geriau suprasti, kuo kvėpuoja...

Valaitis Fitness interviu - Aurelija

06/01/2017 10:38
Šiandieniniame pasaulyje kūno kultas yra pasiekęs epopėją. Internetas mirga nuo „stebuklingų“ piliulių padėsiančių sulieknėti , sporto klubų ar mitybos specialistų reklamų socialiniuose tinkluose. Nuo pat paauglystės jaunos merginos griebiasi įvairių dietų ar dar baisiau – badauja, manydamos, jog...

„Drugelio efektas“ arba kelias į vidines transformacijas

06/01/2017 10:24
Prieš pora metų ieškojau prasmingos veiklos ir atsitiktinai viena pažįstama rekomendavo pasikalbėti su Rūta Lenkauskiene – masažo ir aromaterapijos specialiste, Dr.Bacho žiedų terapijos pradininke Lietuvoje, o tiksliau – pavargusių širdžių gydytoja ir įkvėpėja. Kiekvieną kartą pravėrus „Drugelio...

KAI VAIKAI BUVO ANGELAI - Rasa B.

04/01/2017 10:17
Seniai seniai, kai vaikai dar buvo angelai ir ištisas dienas miegojo ant purių minkštų debesėlių, vieną angeliuką pažadino tylus garsas. Nustebęs pramerkė mėlynas kaip rugiagėlė akeles ir apsidairė. Aplinkui baltavo mažučiai lengvi debesėliai, o ant jų miegojo gražučiai vaikiukai. Buvo visiškai...

KALĖDŲ STEBUKLAS - Rasa B.

04/01/2017 10:13
Ignė žinojo, kad tai vyksta vieną vienintelį kartą metuose pačią stebukingiausią naktį. Močiutė mėgo pasakoti apie šventų Kūčių naktį kai iš dangaus nusileidžia angelai ir visoje žemėje vyksta stebuklai - vanduo virsta vynu, tvartuose prabyla gyvulėliai. Tada gali prašyti ko nori ir visi tavo norai...

Svajonių vyras - Milda (NaOku YuMe)

15/12/2016 17:21
Gurkšnodama žaliąją arbatą ir žiūrėdami į Sakūros žydinčius žiedus užsigalvojau... mintimis nuklydau į savo tolimiausias sielos gelmes. Prisiminiau vaikystės dienas... kai tylumoje išgirdau anūkės žodžius: - Močiute, močiute, - parbėgdama mane šaukė anūkėlė. - Kas yra, Yukiko?,- ramiu balsu...

Svajonių vyras - Rūta

14/12/2016 17:18
Draugystės pradžioje – JIS tobulas jai, JI tobula jam. Po kurio laiko – na, turi jis šiokių tokių trūkumų, bet vėliau padėsiu jam pasikeisti. Po vestuvių – jis turi per daug draugų, reikia sumažinti; jo darbas per mažai apmokamas, reiktų, kad susirastų geresnį, o jau tas charakteris... Nieko tokio,...

Svajonių vyras - Edita

14/12/2016 17:14
Svajonių vyras – kai tau jau nebe 18, primena neatpažintą skraidantį objektą arba mistinę būtybę iš mitologijos. Tokio pobūdžio rašinys labiau primintų realistinį, tikrais faktais paremtą trumpametražinį filmą, iš serijos, „o dabar būna kitaip“.... Dabartyje svajonių moterys nesulaukia svajonių...

Svajonių vyras - Rasa

14/12/2016 17:08
Ana užsimerkė ir atsilošė krėsle, ranka siektelėjo greta stovinčio puodelio ir mėgaudamasi gurkštelėjo didelį gurkšnį kvapnios arbatos. Kambaryje buvo tylu, tik palubėje tarsi jaukus žvėris tyliai murkė ventiliatorius. Už lango šviečianti skaisti saulė pripildė kambarį auksinių dulkelių. Kieme visu...
<< 2 | 3 | 4 | 5 | 6 >>