Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas

Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.

Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko 

Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.


Kartais nebedžiugina žydintys sodai,

Žydinčios pievos.

Artimo žodis nebepaguodžia, o

Galvoje sukasi daugybė

Neramių minčių.


Jeigu jos nurimtų - mes išgirstume

Tylą savyje.

Net jei nevaldomai riedėtų ašaromis

Virtę skauduliai,

Mums taptų lengva.
Kuomet sunku pakilti iš lovos,

Kuomet sunku išeit į darbą,

Kuomet sunku bendraut,

Kuomet širdis nerimsta,

O protas verčia eit 
Ir nesustot...


Įkvėpki gryno oro

Ir paklausyk širdies,

Tegul jinai atsako
Kur rasti Tau vilties.


Ar Tu kada galvojai, 
Ar tiesą sau sakai?

O gal Tu sau meluoji?

Tik pats to nežinai...
Kur tas mažas vaikas,

Kur lakstė laisvas

Paupiais?


O kur svajonės dingo,

Kur vertė širdį plakt?

Gal virto jos bedvasėm

Ir verčia kasdien vargt?


O gal panorai tobulas patapt,

Karjeros kalnan kopt,

Pamint savas svajas
Ir nieko nebijot?


Tačiau širdis sustingo
Ir kūnas sako - stok!
Kai kūnas nebeklauso ir
sieloj veriasi žaizda.

Apninka juodos mintys ir

Rodos kelio pabaiga.


Staiga širdis prabyla ir

Veržiasi slėpti jausmai.

Tu negali kentėti ir

Tyliai sau sakai:

Aš tas, kuris esu

Be neramių minčių,

Be slegiančių tikslų,

Be kaukių nuobodžių.


Aš tas, kuris myliu...
Myliu save ir žydrą dangų...

Myliu save ir žydinčius laukus.

Myliu save nepaisant nieko,

Ir noriu būt tiesiog žmogus.


Kartoki šiuos žodžius,

Kai protas tampa neramus.

Tegul širdis atgyja
Ir veda pro rūkus.


Kuomet jėgų pristigsi

Atmink senus laikus,

Kuomet matei pasaulio grožį
Ir skraidančius paukščius.
Jei vis tik Tu suklupsi ir

Jausies nesaugus.

Tu visad prisiminki,

Kad Tu turi kitus.


Išgirski Tau skirtus žodžius,

Pamokymus gilius.

Priimki Tau visatos 

Atsiųstus draugus.


Atverki  uždarus širdies 
Vartus ir įsileiski meilę

Į savus  namus.
Atsakymas vienintelis Tau 

Visad meilė bus.

Ir netikėki niekuo,

Nuo ko širdis pražus.


Atraski savo kelią į

Šviesius laikus.

Ir niekad neišklyski,

Net jei nelengva bus.


Klausyk Tu sielos balso,

Kuris labai tylus.

Ir niekad nepamirški,

Kad  Tu esi žmogus.
Tu nebijoki klysti -

Klaidų tiesiog nėra.

Ir visad prisiminki,

Tuštumos nėra.


Visatoj pilna visko,

Ko reikia Tau žmogau.

Tik nebijok paimti,

Kas šiandien skirta Tau.


Atverki savo šviesą
Ir apkabink kitus.

Kas duodama sugrįžta,

Daugiau nei du kartus.
 
Rūta Steponavičienė
 

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>