Imponuojantis asmuo - Milda (NaOku YuMe)

13/01/2017 13:00

Iš serijos, kai

ne mano fantazijos vaisius

daro man įtaką. Ir labai didelią...

Daugelis žmonių turi savo autoritetus, bet tie autoritetai dažniausia būna gyvos būtybės, o mano, kaip nebūtų keista – animacinis herojus. Taip animacinis ir jis ne tik herojumi vadinasi, bet toks ir yra!

Galite manęs paklausti, kodėl būtent kažkoks animacinio filmuko veikėjas man yra tarsi imponuojanti asmenybė... tad todėl ir papasakosiu Jums šiandien tą istoriją, kuri vis dar tęsiasi nuo penktos klasės. O viskas prasidėjo nuo papraščiausio televizoriaus pultelio paspaudimo ir tai buvo lemtingas paspaudimas, - ne kiekvieną dieną tokio būta...

Kaip visada grįžusi namo po mokyklos įsijungiau televizorių, kad būtų kaip fonas kol darau namų darbus... įsijungė TV3 kanalas. Mano akys ir mintys, ir net menkiausios esybės platybės buvo pasinėrusios į platųjį skaičiukų pasaulį taip giliai (kurio iki šiolei taip ir neperkandu), kad ausys visiškai neužfiksavo praeinančių pro šalį ir lengvai ore sklandančių televizoriaus skleidžiamų garsų...

Kaip tik tuo momentu pakėliau galvą, kai televizoriaus ekrane pradėjo šmižuoti dar nematyti anime vaizdai, kurie mane kaip mat suintrigavo. Kas būtų pagalvoję, kad taip gali nutikti; kad tokią didelę įtaką tai turės mano gyvenimo kelio pasirinkimų raidai ir visam mąstymui. Ne be reikalo sakoma, kad likimo vingiai nežinomi, bet galiu teigti, kad ne vien nežinomi, o taip pat ir klaidžiai keisti.

Mano dėmesį greitai patraukė vienas iš pagrindinių herojų - charizmatiškasis faraonas Atem, kurio siela penkiems tūkstančiams metų buvo įkalinta Tūkstantmečio dėlionėje, kurią vieną dieną per atsitiktinumą sudėlioja eilinis vaikinukas vardu Yugi,- ir nuo čia veiksmas įgauna pagreitį.

Nors pačioje pradžioje Atem ir buvo it šešėlis, apie kurį mažai buvo atskleista, kadangi jo praeitis skendėjo dykumos smėlynuose, o jo vardą gaubė mįslingas penkių tūkstantmečių senumo šydas... bet tai jam nesutrukdė būti Yugi bendražygiu ir nuolat ištiesti savo pagalbos ranką bei nepabūgti rizikuoti savo gyvybe, kad tik išgelbėtų Yugi ir jo draugus.

Nors ilgai faraono prisiminimus saugojo Egipto žemė ir buvo nugramzdinti smėlynuose, - bet su lyg kiekviena serija jo asmenybės savybės vis daugiau atskleidžiamos: tai buvo nuoširdus ir įžvalgus; teisingas ir sąmoningas; atsakingas bei veržlus praeities liudytojas... nors nebuvo jis labai komunikabilus, bet geraširdiškumas ir teisingumas buvo jo palydovas kaip ir begalę kitų gerų savybių tokių kaip: siekiantis tikslų, aktyvus, verslus...

Nors daug kam tai gali pasirodyti banalu ar keista, kad paprastut paprasčiausias anime veikėjas gali kažkam įtakoti gyvenimo pasirinkimus ar mąstysenos savybes, bet vis dėlto faraonas Atem man padėjo susivokti daugelyje būties klausimų; tapti žmogiškesniu ir labiau mylinčiu žmogumi... nuo to laiko pradėjau mėgti istoriją, o ypač pamilau praeities Egipto grožį, kuris savo paslaptimis vis vilioja mane ir užima deramą padėtį mano širdyje. Taip pat, iš jo ir apskritai iš viso anime įsisavinau tai, kad tik tobulėjant ir aktyviai einant savo pasirinktu gyvenimo keliu galima pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Išmokau nuoširdumo. Suvokiau, kad draugai tai lobis ir vienas iš didžiausių turtų, kuriuos tik galime turėti ir ne tose auksinėse monetose ar euriukų krūvose slypi visa reikšmė, bet žodyje ir prasmėje „draugas“ yra užkoduota labai svari esmė, nes draugas – viena iš mums žmonijai skirtų dovanų.. draugai gali užpildyti mūsų tuštumą ir padaryti vidų gražesnį...

Faraonas pakerėjo mane tądien, kai buvau tik penktokė, - tačiau šiandien aktyviai žengiu koja kojon su laiku ir beveik dvidešimt penktąją gyenimo atkarpą siekiu, bet vis dar kartoju sau, kad tai buvo, yra ir bus mano mėgstamiausias anime su pačiu pačiausiu ir artimiausiu širdžiai herojumi.

Todėl esu labai dėkinga šio anime kūrėjui – Kazuki Takahasi, kad jis pasidalino savo kūrybos vaisiumi su pasauliu, ir esu laiminga, kad turėjau galimybę tai pamatyti, ir pasinerti į į nuotykių verpetą su pagrindiniais veikėjais; išgyventi naujus jausmus, pergyvenimus ir padaryti naujų atradimų savo egzistenciniuose ieškojimuose bei triumfuoti savo pasąmonės pasikeitimuose...

 

Milda Barkutė

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>