Imponuojantis asmuo - Aurelija

13/01/2017 12:56

Imponuojantis asmuo – mano vyras

 

Kasdien sutinkame begales žmonių: gatvėje, autobuse, parduotuvėje, tačiau nei vienas iš jų mūsų nepaliečia širdimi. Tačiau vieną dieną atsiranda žmogus, kurį sutikęs nejučia supranti -  Tavo gyvenimas jau niekada nebus toks pats. Taip buvo, kai sutikau Jį. Pamačius, iškart supratau, kad nuo šiol niekas nebebus taip, kaip iki šiol. Gėlės įgavo svaiginančiai gardų aromatą, spalvų paletė pasikeitė nuo juodos ir baltos iki vaivorykštės su visais jos atspalviais, muzika tapo tokia liečianti, jog priversdavo kūną virpėti... Viskas pasikeitė.

Iš pažiūros, jis buvo niekuo neišsiskiriantis nuoširdus ir perdėtai aktyvus vaikinas didelėmis akimis ir be galo gražiu balsu, bet savyje turėjo kažką tokio, ko maniau, niekada nebusiu verta. Nors buvo labai gražus, sužavėjo mane netik vizualiai. Jis buvo labai atsakingas, sąmojingas, komunikabilus ir kas svarbiausia teisingas prieš save ir prieš kitus. Besirutuliojant mūsų bendravimui, išryškėjo jo gyvenimo būdo niuansai, statusas ir savybės, kurios buvo toli gražu nutolusios nuo mano susikurto idealo ir gyvenimo vizijos. Aš, turbūt, kaip daugelis, visuomet svajojau apie verslų, vis tobulėjantį, veržlų ir tikslų siekiantį vyrą. Tačiau jo sielos grožis spinduliavo nepaprasto ryškumo šviesa.  Retai kada klausome proto balso ir pasiduodame jausmams net nepagalvodami apie pasekmes. Taip nutiko ir man. Aš įsimylėjau. Kuo labiau jis atrodė „ne man“, tuo stipriau man jo reikėjo. Trūko lyg oro. Regis, be jo negalėjau kvėpuoti, negalėjau apie ji negalvoti. O kai būdavau su juo, gyvenimas tarytum iš naujo įgaudavo prasmę, o kartu būties prasmę įgaudavau ir aš. Buvo keista tai, kad bandant dėlioti Jo minusus, vidus rėkte rėkdavo  - tai tavo žmogus. Ir aš leidau sau tuo patikėti.

Prabėgo pirmieji metai. Kančių, ašarų, nesutarimų, nesusikalbėjimų, išsiskyrimų ir susitaikymo metai. Ir kai jau galutinai pasiryžau dėti tašką mūsų santykiuose, įvyko stebuklas. Pamažu pradėjo keistis Jo gyvenimo būdas. Savybės, kurios trukdė mums būti kartu, keitėsi į tas, kokias visuomet įsivaizdavau, jog mano vyras turėtų turėti. Kažkas lyg būtų jį stipriai supurtęs ir viską apvertęs 180 laipsnių kampu. Keista būtų sakyti, kad aš nusprendžiau dar kartą pabandyti. Nereikėjo nieko spręsti, aš tiesiog negalėjau prieštarauti savo vidiniam balsui, kuris visuomet mane vedė pas Jį. Ir balsas neklydo. Šiandien aš šešti metai esu su mylinčiu vyru, kuris yra labiausiai imponuojantis man žmogus. Žmogus iš kurio norisi mokytis vertybių ir meilės pasauliui. Tai žmogus –  į kurį norisi lygiuotis

Manau, kad gyvenime sunkiausia yra surasti tikrą, nuoširdžią meilę. Už šitą jausmą dėkosiu Jam visą likusį gyvenimą, nes dabar ir aš žinau, ką tai reiškia. Mano vyras yra žmogus, kuris parodė man, kad smagu būti kompanijoje, bet geriausia kompanija yra būti dviese. Jis įrodė, kad dėl manęs gali „eiti prieš sistemą“ jei tik to prireiks. Jis „kėlė“ mane sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ir aršiai gynė, mylėjo, tikėjo, saugojo ir buvo šalia tada, kai visi nusisuko. Jis mane išmokė, kas yra šeima (nes idealios šeimos pavyzdžio gyvenime neturėjau) ir kas yra tikras Draugas. Labiausiai žmonės bijo vienatvės, bet iš Jo aš gavau didžiausia dovaną – jausmą, kad kol turiu Jį, daugiau niekada nebūsiu viena.

Nepagalvokite, mūsų gyvenime buvo skandalų ir net ne vienas. Kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, sunkiausi buvo pirmieji santuokos metai – medaus mėnuo. Kaip jau minėjau, niekuomet neturėjau idealios šeimos pavyzdžio, nežinojau, ką daryti yra gerai, o ką blogai. Nežinojau, kokios yra ribos. Nepadėjo ir tai, jog iš prigimties esu laisvas žmogus ir visi suvaržymai mane veikia priešingai. Taigi, naujas statusas, naujos pareigos, viskas nauja. Ir baimė. Ar tikrai visą gyvenimą taip norėsiu ir galėsiu. Viskas privedė iki didelių nesusipratimų, ašarų, pykčių, skraidančių daiktų ir dūžtančių indų. Buvo visko. Bet daug daugiau nei neigiamų dalykų mūsų namuose buvo meilės, supratimo, atleidimo ir priėmimo toks, koks esi. Ir tada iš Jo išmokau dar vieną labai svarbią gyvenimo pamoką. Jei meilė abipusė ir tikra, kiekviena krizė ar klaida gali atvesti prie nuostabaus rezultato. Jos privertė pajusti, jog esame tikra šeima. Normalu, kad klydome. Ir dar klysime. Svarbiausia yra mokėti atleisti ir neteisti, palaikyti ir padėti atsitiesti. Svarbiausia visada turėti į ką atsiremti. Esame žmonės, kurie nuolat mokosi iš savo arba svetimų klaidų. Aš savo gyvenimo mokytoją jau radau. Savo draugą, savo sielą, širdį ir meilę.

Ir kasdien aš suprantu - su kiekviena valanda, minute ar su kiekviena nauja diena, meilė Jam tik stiprėja, darosi vis grynesnė. Tai jausmas, kuris gąsdina, bet kartu ir suteikia gyvenimui pačią didžiausią prasmę. Mano gyvenimo prasmė buvo mylėti ir atiduoti save, tik iki Jo nebuvau sutikus žmogaus, kuriam norėčiau atsiduoti. Atsiduoti siela ir mintimis Begalinė meilė, kai neprivalai, o nori priimti žmogų tokį, koks jis yra. Be sąlygiškumas, kai jauti, kad tave priims su visais trūkumais, ydomis, skauduliais ir randais. Ir užgydys juos savo švelnumu, meile ir nesibaigiančiu atsidavimu. Tai – didžiausia prasmė. Ir visai nesvarbu kiek tai truks, tai jau įvyko. Kol Jis bus šalia – mano gyvenimas bus prasmingas. Bijau tik vieno, kad mums neužteks viso gyvenimo. Noriu daugiau. Bet aš tikiu, kai susitinka dvi giminingos sielos, jų negali išskirti net mirtis.

 

Skiriu savo ištikimam draugui ir gyvenimo bendražygiui – savo vyrui.
 

Aurelija Žliobienė

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Imponuojantis asmuo - Edita

07/01/2017 12:35
Gėlė Turiu draugę, įkvepėją. Kai sutinki tokias moteris, supranti – ne veltui. Verta suklusti ir atsimerkti. Dievo siunčiami žmonės, tai mūsų amžinojo kelio gėlės. Būna visata pabarsto žmonių „akmenukų“, asmenybių „duobių“ ar šviesių jonvabalių, kai judame tamsiu vieškeliu. Mes kiekvienas turime...

Atviri pašnekesiai apie cosplay - Milda (NaOku YuMe)

06/01/2017 10:52
Ne vieną anime gerbėją yra sužavėjusi cosplay (angliškai – costume play; kai persirengiama mėgiamo anime, manga ir t.t. veikėju) kultūra. Ne išimtis ir Lietuva, - nes vis sparčiau plinta ši - iš Tekančios Saulės šalies kilusi populiariosios kultūros dalis. Todėl kad geriau suprasti, kuo kvėpuoja...

Valaitis Fitness interviu - Aurelija

06/01/2017 10:38
Šiandieniniame pasaulyje kūno kultas yra pasiekęs epopėją. Internetas mirga nuo „stebuklingų“ piliulių padėsiančių sulieknėti , sporto klubų ar mitybos specialistų reklamų socialiniuose tinkluose. Nuo pat paauglystės jaunos merginos griebiasi įvairių dietų ar dar baisiau – badauja, manydamos, jog...

„Drugelio efektas“ arba kelias į vidines transformacijas

06/01/2017 10:24
Prieš pora metų ieškojau prasmingos veiklos ir atsitiktinai viena pažįstama rekomendavo pasikalbėti su Rūta Lenkauskiene – masažo ir aromaterapijos specialiste, Dr.Bacho žiedų terapijos pradininke Lietuvoje, o tiksliau – pavargusių širdžių gydytoja ir įkvėpėja. Kiekvieną kartą pravėrus „Drugelio...

KAI VAIKAI BUVO ANGELAI - Rasa B.

04/01/2017 10:17
Seniai seniai, kai vaikai dar buvo angelai ir ištisas dienas miegojo ant purių minkštų debesėlių, vieną angeliuką pažadino tylus garsas. Nustebęs pramerkė mėlynas kaip rugiagėlė akeles ir apsidairė. Aplinkui baltavo mažučiai lengvi debesėliai, o ant jų miegojo gražučiai vaikiukai. Buvo visiškai...

KALĖDŲ STEBUKLAS - Rasa B.

04/01/2017 10:13
Ignė žinojo, kad tai vyksta vieną vienintelį kartą metuose pačią stebukingiausią naktį. Močiutė mėgo pasakoti apie šventų Kūčių naktį kai iš dangaus nusileidžia angelai ir visoje žemėje vyksta stebuklai - vanduo virsta vynu, tvartuose prabyla gyvulėliai. Tada gali prašyti ko nori ir visi tavo norai...

Svajonių vyras - Milda (NaOku YuMe)

15/12/2016 17:21
Gurkšnodama žaliąją arbatą ir žiūrėdami į Sakūros žydinčius žiedus užsigalvojau... mintimis nuklydau į savo tolimiausias sielos gelmes. Prisiminiau vaikystės dienas... kai tylumoje išgirdau anūkės žodžius: - Močiute, močiute, - parbėgdama mane šaukė anūkėlė. - Kas yra, Yukiko?,- ramiu balsu...

Svajonių vyras - Rūta

14/12/2016 17:18
Draugystės pradžioje – JIS tobulas jai, JI tobula jam. Po kurio laiko – na, turi jis šiokių tokių trūkumų, bet vėliau padėsiu jam pasikeisti. Po vestuvių – jis turi per daug draugų, reikia sumažinti; jo darbas per mažai apmokamas, reiktų, kad susirastų geresnį, o jau tas charakteris... Nieko tokio,...

Svajonių vyras - Edita

14/12/2016 17:14
Svajonių vyras – kai tau jau nebe 18, primena neatpažintą skraidantį objektą arba mistinę būtybę iš mitologijos. Tokio pobūdžio rašinys labiau primintų realistinį, tikrais faktais paremtą trumpametražinį filmą, iš serijos, „o dabar būna kitaip“.... Dabartyje svajonių moterys nesulaukia svajonių...

Svajonių vyras - Rasa

14/12/2016 17:08
Ana užsimerkė ir atsilošė krėsle, ranka siektelėjo greta stovinčio puodelio ir mėgaudamasi gurkštelėjo didelį gurkšnį kvapnios arbatos. Kambaryje buvo tylu, tik palubėje tarsi jaukus žvėris tyliai murkė ventiliatorius. Už lango šviečianti skaisti saulė pripildė kambarį auksinių dulkelių. Kieme visu...
<< 2 | 3 | 4 | 5 | 6 >>