Imponuojantis asmuo - Aurelija

13/01/2017 12:56

Imponuojantis asmuo – mano vyras

 

Kasdien sutinkame begales žmonių: gatvėje, autobuse, parduotuvėje, tačiau nei vienas iš jų mūsų nepaliečia širdimi. Tačiau vieną dieną atsiranda žmogus, kurį sutikęs nejučia supranti -  Tavo gyvenimas jau niekada nebus toks pats. Taip buvo, kai sutikau Jį. Pamačius, iškart supratau, kad nuo šiol niekas nebebus taip, kaip iki šiol. Gėlės įgavo svaiginančiai gardų aromatą, spalvų paletė pasikeitė nuo juodos ir baltos iki vaivorykštės su visais jos atspalviais, muzika tapo tokia liečianti, jog priversdavo kūną virpėti... Viskas pasikeitė.

Iš pažiūros, jis buvo niekuo neišsiskiriantis nuoširdus ir perdėtai aktyvus vaikinas didelėmis akimis ir be galo gražiu balsu, bet savyje turėjo kažką tokio, ko maniau, niekada nebusiu verta. Nors buvo labai gražus, sužavėjo mane netik vizualiai. Jis buvo labai atsakingas, sąmojingas, komunikabilus ir kas svarbiausia teisingas prieš save ir prieš kitus. Besirutuliojant mūsų bendravimui, išryškėjo jo gyvenimo būdo niuansai, statusas ir savybės, kurios buvo toli gražu nutolusios nuo mano susikurto idealo ir gyvenimo vizijos. Aš, turbūt, kaip daugelis, visuomet svajojau apie verslų, vis tobulėjantį, veržlų ir tikslų siekiantį vyrą. Tačiau jo sielos grožis spinduliavo nepaprasto ryškumo šviesa.  Retai kada klausome proto balso ir pasiduodame jausmams net nepagalvodami apie pasekmes. Taip nutiko ir man. Aš įsimylėjau. Kuo labiau jis atrodė „ne man“, tuo stipriau man jo reikėjo. Trūko lyg oro. Regis, be jo negalėjau kvėpuoti, negalėjau apie ji negalvoti. O kai būdavau su juo, gyvenimas tarytum iš naujo įgaudavo prasmę, o kartu būties prasmę įgaudavau ir aš. Buvo keista tai, kad bandant dėlioti Jo minusus, vidus rėkte rėkdavo  - tai tavo žmogus. Ir aš leidau sau tuo patikėti.

Prabėgo pirmieji metai. Kančių, ašarų, nesutarimų, nesusikalbėjimų, išsiskyrimų ir susitaikymo metai. Ir kai jau galutinai pasiryžau dėti tašką mūsų santykiuose, įvyko stebuklas. Pamažu pradėjo keistis Jo gyvenimo būdas. Savybės, kurios trukdė mums būti kartu, keitėsi į tas, kokias visuomet įsivaizdavau, jog mano vyras turėtų turėti. Kažkas lyg būtų jį stipriai supurtęs ir viską apvertęs 180 laipsnių kampu. Keista būtų sakyti, kad aš nusprendžiau dar kartą pabandyti. Nereikėjo nieko spręsti, aš tiesiog negalėjau prieštarauti savo vidiniam balsui, kuris visuomet mane vedė pas Jį. Ir balsas neklydo. Šiandien aš šešti metai esu su mylinčiu vyru, kuris yra labiausiai imponuojantis man žmogus. Žmogus iš kurio norisi mokytis vertybių ir meilės pasauliui. Tai žmogus –  į kurį norisi lygiuotis

Manau, kad gyvenime sunkiausia yra surasti tikrą, nuoširdžią meilę. Už šitą jausmą dėkosiu Jam visą likusį gyvenimą, nes dabar ir aš žinau, ką tai reiškia. Mano vyras yra žmogus, kuris parodė man, kad smagu būti kompanijoje, bet geriausia kompanija yra būti dviese. Jis įrodė, kad dėl manęs gali „eiti prieš sistemą“ jei tik to prireiks. Jis „kėlė“ mane sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ir aršiai gynė, mylėjo, tikėjo, saugojo ir buvo šalia tada, kai visi nusisuko. Jis mane išmokė, kas yra šeima (nes idealios šeimos pavyzdžio gyvenime neturėjau) ir kas yra tikras Draugas. Labiausiai žmonės bijo vienatvės, bet iš Jo aš gavau didžiausia dovaną – jausmą, kad kol turiu Jį, daugiau niekada nebūsiu viena.

Nepagalvokite, mūsų gyvenime buvo skandalų ir net ne vienas. Kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, sunkiausi buvo pirmieji santuokos metai – medaus mėnuo. Kaip jau minėjau, niekuomet neturėjau idealios šeimos pavyzdžio, nežinojau, ką daryti yra gerai, o ką blogai. Nežinojau, kokios yra ribos. Nepadėjo ir tai, jog iš prigimties esu laisvas žmogus ir visi suvaržymai mane veikia priešingai. Taigi, naujas statusas, naujos pareigos, viskas nauja. Ir baimė. Ar tikrai visą gyvenimą taip norėsiu ir galėsiu. Viskas privedė iki didelių nesusipratimų, ašarų, pykčių, skraidančių daiktų ir dūžtančių indų. Buvo visko. Bet daug daugiau nei neigiamų dalykų mūsų namuose buvo meilės, supratimo, atleidimo ir priėmimo toks, koks esi. Ir tada iš Jo išmokau dar vieną labai svarbią gyvenimo pamoką. Jei meilė abipusė ir tikra, kiekviena krizė ar klaida gali atvesti prie nuostabaus rezultato. Jos privertė pajusti, jog esame tikra šeima. Normalu, kad klydome. Ir dar klysime. Svarbiausia yra mokėti atleisti ir neteisti, palaikyti ir padėti atsitiesti. Svarbiausia visada turėti į ką atsiremti. Esame žmonės, kurie nuolat mokosi iš savo arba svetimų klaidų. Aš savo gyvenimo mokytoją jau radau. Savo draugą, savo sielą, širdį ir meilę.

Ir kasdien aš suprantu - su kiekviena valanda, minute ar su kiekviena nauja diena, meilė Jam tik stiprėja, darosi vis grynesnė. Tai jausmas, kuris gąsdina, bet kartu ir suteikia gyvenimui pačią didžiausią prasmę. Mano gyvenimo prasmė buvo mylėti ir atiduoti save, tik iki Jo nebuvau sutikus žmogaus, kuriam norėčiau atsiduoti. Atsiduoti siela ir mintimis Begalinė meilė, kai neprivalai, o nori priimti žmogų tokį, koks jis yra. Be sąlygiškumas, kai jauti, kad tave priims su visais trūkumais, ydomis, skauduliais ir randais. Ir užgydys juos savo švelnumu, meile ir nesibaigiančiu atsidavimu. Tai – didžiausia prasmė. Ir visai nesvarbu kiek tai truks, tai jau įvyko. Kol Jis bus šalia – mano gyvenimas bus prasmingas. Bijau tik vieno, kad mums neužteks viso gyvenimo. Noriu daugiau. Bet aš tikiu, kai susitinka dvi giminingos sielos, jų negali išskirti net mirtis.

 

Skiriu savo ištikimam draugui ir gyvenimo bendražygiui – savo vyrui.
 

Aurelija Žliobienė

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>