I dalis

04/05/2017 11:22
GINĖJA:
Jau temo. Aš nežinojau nei ko tikėtis iš jo, nei kas apskritai nutiks dar šią naktį. Žinojau viena - kažkas tikrai bus.
 
Kitame miesto gale MAJA ilgesingai žvelgė į miesto žiburius. Namuose buvo jauku ir ramu, tačiau širdyje virpėjo nerimo drugeliai. Jauna mergina jautė, kad rytoj bus lemtinga diena ir daug ką pakeis jos gyvenime.
 
RĖJUS tuo tarpu nervingais pirštais barbeno į stalą ir žvelgė į pravirą ryškiai raudoną dėžutę, kurioje tviskėjo balto aukso žiedas su deimantu.
- Jeigu aš tai padarysiu, kelio atgal nebebus, - nerimo kupina veido išraiška Rėjus kalbėjo pats sau.
 
Naktis. RĖJUS pagaliau pasibeldė į duris ir GINĖJA mintyse sau tarė:
- O jeigu ne? O jeigu pasakyčiau NE? Bet.. tada kas? Laisvas kelias MAJAI?
 
Spaudžiant durų skambutį RĖJAUS rankos virpėjo iš vos tramdomo jaudulio. Šiąnakt jis turėjo žengti lemtingą žingsnį, bet dar nebuvo tvirtai nusprendęs ar elgiasi teisingai. Jo vidinė nuojauta kuždėjo, kad daro kažką ne taip, bet dar nežinojo ką. Suraukęs kaktą stovėjo prie durų ir itemptai galvojo.
 
MAJA jautė, kad yra dar kita moteris RĖJAUS gyvenime, bet ji tikėjo, kad jis pasirinks ją. Juk taip jam būtų naudinga - garantuotas darbas jos tėvo įmonėje, patogus gyvenimas. Ko dar jam reikia?
 
Sėdėdama kaip vėjas skriejančiame traukinyje Arielė net spirgėjo iš laimės. Pagaliau ji ištrūko iš to nuobodaus ir nekenčiamo kaimo ir keliauja į didmiestį. Kaip ji šito laukė!
 
ADOMAS paskubomis atsirakinęs savo buto duris, vos ne griūdamas puolė tvarkytis išmėtytų daiktų ir neplautų indų. Mintyse kaltino save: "Ir reikėjo man po vakarėlio eiti pas tą merginą... Juk žinojau, kad nespėsiu susitvarkyti... Traukinys atvyks už valandos su puse, jei pavėluosiu sesuo tikrai nepglostys, o pamačiusi, netvarką namuose dar įsižeis, kad specialiai jos laukiau... Bus negerai... Oi negerai..."
 
GINĖJA, jei atvirai, ilgėjosi tų laikų, kai jie kartu su EDVARDU tiesiog vaikščiojo po rudenėjantį Dresdeną. Tai buvo taip laikina, taip trumpa, gal todėl taip amžinai žavu? Ypatingai šios ilgesio akimirkos išlenda į paviršių, kai GINĖJA nesijaučia saugi, kai nežino ko laukti iš RĖJAUS.
- Atrodo, galėčiau, sulįsčiau į žemę. Skausmas, viltis gyventi nežinant ar mylimos, ar nemylimos moters gyvenimą mane suplėšys į gabalus, - atvirai mąstė GINĖJA.
 
Dar niekada savo gyvenime RĖJUS nejautė tokios įtampos. Klausydamasis namo viduje aidinčio durų skambučio jis raukė savo dailius juodus antakius. Staiga apsisuko ir kiemo takeliu ryžtingai nužingsniavo prie gatvėje palikto automobilio. -Ne dabar. Palauksiu rytojaus. Dabar man per sunku apsispręsti. Nenoriu gyvenime padaryti dar vienos klaidos,- tyliai niurnėjo sau po nosimi lipdamas į prabangų automobilį ir slėpdamas švarko kišenėje raudono aksomo dėžutę.
 
Adomas, kiek spėjęs susitvarkyti, išbėgo į laiptinę, kaktomuša vos nesusidūręs su kaimynės Ginėjos draugu, šoko į automobilį ir stipriai viršindamas greitį išskubėjo pasitikti į traukinių stotį sesers Arielės.
 
ARIELĖ nekantravo susitikti brolį. Jiedu nesimatė kelerius metus. Namo Adomas grįždavo labai retai, mat išvykdamas gyventi į miestą gimtame kaime vaikinas paliko ne vieną sudaužytą širdį. Dar iki šiol kai kurios merginos ARIELEI neduodavo kelio klausinėdamos apie brolį.
 
- Ei, gražuole! Manęs lauki? - besijuokdamas Adomas skubėjo sesers link. - Atleisk, Ariele, kad vėluoju, tu gi mane pažįsti, - stipriai apkabinęs, pažvelgė į dideles, džiugaus nerimo kupinas sesers akis. - Kaip aš tavęs pasiilgau, o tu tokia pasikeitus, reiks tave saugot nuo viso miesto donžuanų, - mirktelėjo akį Adomas. - Tai keliaujam namo ar pramogaut?
 
-Ne, pirma eisim apsipirkti. Man būtinai reikia atsikratyti šių senų drapanų ir pasipuošti miestui tinkančiais drabužiais, kitaip nė vienas tavo minėtas Donžuanas į mane nė akies krašteliu nežvilgterės ir tau nė nereikės manęs saugoti, - juokėsi ARIELĖ.
 
-Kur leki kaip akis išdegęs? - piktai burbtelėjo RĖJUS kai nepažįstamas vaikinas skubėdamas pro šalį vos jo nepartrenkė. Jis pyko ant viso pasaulio už savo paties neryžtingumą. Stipriai trinktelėjo automobilio dureles ir dideliu greičiu nuskriejo į naktį.
 
- MAJA, dukrele, ko taip ilgesingai žiūri pro langą, - netikėtai užklupo tėvas. Maja net kruptelėjo. DOVYDAS turėjo tokį įprotį - stebėti žmonės lyg iš pasalų. Galbūt ši savybė ir lėmė jo sėkmę versle. Jau daugiau nei trisdešimt metų jis akylai stebėjo savo konkurentus ir visuomet aplenkdavo juos vienu žingsniu.
 
- Tėti, tu kaip visuomet mane išgąsdinai, - prabilo MAJA.
- Jei nieko blogo neslepi, tuomet nėra ir ko bijoti, - šypsojosi DOVYDAS.
- Nežinau, galvoju apie mus su RĖJUMI. Manau, kad myliu jį, tik nesu tikra ar jis mane myli, - garsiai svarstė MAJA.
- Dukrele, mielai tau patarčiau, bet į tavo širdies reikalus nebesikišu. Tik atmink, jei matysiu, kad RĖJUS nepatikimas, aš neleisiu jam tavęs skaudinti. Tada bus nutrauktas mūsų susitarimas - leisti tau vyrą rinktis pačiai, - surimtėjo DOVYDAS.
 
EDVARDAS netikėtai prabudo iš sapno. Stovintis ant naktinio staliuko laikrodis rodė vidurnaktį. EDVARDAS pasiekė šalia laikrodžio stovinčią stiklinę ir gurkštelėjo didelį gurkšnį šalto vandens. Sapnas jį ir išgąsdino ir pradžiugino. Jis sapnavo GINĖJĄ. Kaip seniai ją bematė, bet niekada nesiliovė apie ją galvoti. Jų paskutinis susitikimas auksiniais lapais nubarstytame Drezdene buvo ypač romantiškas, bet ir skausmingas, nes jie išsiskyrė taip ir neišdrįsę pasakyti ką iš tiesų jaučia vienas kitam.
 
Bet kodėl aš blaškausi? - pyko ant savęs RĖJUS. - Ginėja nuostabi mergina, sužadina manyje stiprius jausmus, kai susipažinome - aš be jos vos vakaro sulaukdavau... Nebūtų draugas supažindinęs su Maja, dabar jau laikyčiau Ginėją savo glėbyje kaip sužadėtinę. O Maja...švelni, rūpestinga mergina, šiek tiek primena mano mylimą mamą. Be to, Majos tėvas žadėjo priimti į savo įmonę ir ateityje perleisti vadovavimą man. Ką man daryti?!
RĖJUS net pats nesuprato kur važiuoja. Buvo tik kelias, didelis greitis, tamsa ir jis su širdį drąskančiu nerimu.
 
MAJA jautė širdyje dvejones: "Rėjus išskirtinis ir labai patrauklus vaikinas. Bet jeigu jų santykiai ims šlyti, kas bus tada? Gal jis visada giliai širdyje jaus aistrą kitai merginai... O aš tapsiu mama-namų tvarkytoja, kuri bijodama dramų ir kivirčų užmerks akis prieš vyro neištikimybę. Aš nepakelsiu tokio tylaus skausmo..." Pesimizmas persismelkė į kiekvieną MAJOS kūno ląstelę. Akys sudrėko, bet ji didvyriškai laikėsi, kad nepamatytų tėvas. Jos kančią matė tik naktis, žvelgianti tiesiai jai į veidą pro panoraminį langą.
 
ADOMAS su ARIELE buvo vieni iš paskutiniųjų naktinių pirkėjų prekybos centro drabužių parduotuvėje. Paprastai į tokius naktinėtojus pardavėjos žvelgdavo ne itin draugišku žvilgsniu, bet broliui su seserimi buvo nė motais. Jiedu klegėdami ir besijuokdami rinko ARIELEI naują suknutę.
 
EDVARDAS pakilo iš lovos ir basomis kojomis nuėjo į vonios kambarį. Atsukęs čiaupą vandeniu apsišlakstė veidą ir žvelgdamas į savo atvaizdą veidrodyje ryžtingai tarė:
-Kas benutiktų aš trūks plyš turiu surasti GINĖJĄ.
 
ARIELĖ, pasipuošusi nauja dailia suknute ir minkštu kašmyro megztuku, patenkinta stovėjo priešais didelį veidrodį brolio bute. ADOMAS tuo metu virtuvėje tepė sumuštinius ir virė arbatą. Nors buvo vėlus metas, abu per dieną buvo gerokai praalkę, tad ketino pasistiprinti ir traukti į naktinį miestą.
- O kur tu mane nusivesi? - tarpduryje pasirodė besišypsantis sesers veidas.
- Į vieną labai ypatingą vietą, - valiūkiškai šypsodamasis atsakė ADOMAS, - bet niekur neisim kol nesuvalgysim šito kalno sumuštinių, nes mums reikės daug jėgų. - dėdamas į lėkštę paskutinį suteptą smuštinį juokėsi ADOMAS.
 
RĖJUS nei pats nepajuto kaip atsidurė tarp miesto žiburių. Centre vyko judesys - prabangūs automobiliai lenktyniavo, pažeisdami kelių eismo taisykles. Šaligatviais linksmai šūkavo jaunimas. Prie barų ir klubų stoviniavo grupelės žmonių. RĖJUS ilgai nesvarstęs pasuko prie savo mylimiausio baro.
- Ei, brolau, - kažkas išblaškė RĖJAUS mintis.- Tu ką nors išvis matai?
Kitame baro gale sėdėjo keletas RĖJAUS draugų.
- Atleiskit, aš ne kokios nuotaikos. Atėjau nuskandint savo nevilties,- prabilo RĖJUS.
- Tai taip ir nepasipiršai?- paklausė senas, mokyklos laikų draugas ŽILVINAS. Juodų plaukų, rudų akių, išvaizdus jaunuolis traukė visų baro merginų dėmesį, bet jam buvo nesvarbu. ŽILVINAS neseniai išsiskyrė su savo mergina ir vis dar jautė gilų liūdesį.
 
Daug negalvojęs RĖJUS paskubomis atsakė:
- Deja, vis dar nesiryžau tam. Galvoje minčių raizgalynė… o širdis tarsi skilusi į du frontus. Nežinau, kas bus ir kaip bus, bet dar nesijaučiu per daug sąmoningas, kad galėčiau galutinai priimti savo sprendimą… sprendimą, kuris įtakos ne tik mano gyvenimo liniją, bet ir…
 
RĖJUS staiga nutilo - kitame salės gale pamatė GINĖJĄ. Ji buvo viena ir kažko neramiai žvalgėsi, tarsi ieškodama kito žmogaus. Po kelių akimirkų prie jos priėjo jaunas vyras ir švelniai paglostė jai plaukus. GINĖJA atsisuko ir švytinčiomis iš laimės akimis pažvelgė į nepažįstamąjį.
 
Judviejų žvilgsniai susidūrė ir GINĖJA, nė kiek nelaukusi puolė jam į glėbį ir apkabino jį tvirtai.
RĖJUS tai pamatęs niršo ir kunkuliavo viduje, kad GINĖJA taip artimai bendrauja su kažkokiu tai jam nepažįstamu vaikinu, tačiau nieko nedarė, o tik stebėjo ir laukė, kas bus toliau.
 
EDVARDAS vis dar negalėjo patikėti savo laime. Jis surado GINĖJĄ. Štai spaudžia ją tvirtame glėbyje, uodžia gaivų jos plaukų aromatą, o ji švelniu skruostu glaudžiasi jam prie krūtinės.
Jis manė, kad paieškos užtruks ilgiau arba, kad GINĖJA nenorės jo matyti, bet viskas pakrypo netikėta ir malonia linkme.
Prieš savaitę EDVARDAS atskrido iš Drezdeno tvirtai nusprendęs rasti GINĖJĄ. Jis atvyko į jos darbovietę, bet tuo metu ji buvo išvykusi į susitikimą. Vaikinas sekretorei paliko savo kontaktus. Nesitikėjo, kad GINĖJA paskambins, nes ji visą savaitę tylėjo, o prieš valandą sulaukė jos skambučio ir kvietimo susitikti šiame bare.
 
ARIELĖ ir ADOMAS taksi automobiliu atvyko prie naktinio baro. Aplinkui šurmuliavo jaunimas, skambėjo muzika, griaudėjo automobilių varikliai. ARIELEI nuo viso to svaigo galva. ADOMAS tvirtai laikydamas sesę už rankos vedėsi link baro durų. Viduje juos apakino ryškios neoninės šviesos. ARIELĖ kurį laiką net nesiorentavo kur randasi, jei ne tvirta brolio ranka, būtų atsitrenkusi į žmones. Beeidama pro šalį, petimi stumtelėjo vaikiną, kuris net nepastebėjo jos, nes susikaupęs ir kunkuliuodamas pykčiu žiūrėjo į staliuką baro gilumoje. ARIELĖ pasekė jo žvilgsnį ir pamatė apsikabinusius merginą ir vaikiną.
 
"Serialas online" turinį, vaizdinę bei kitą medžiagą draudžiama kopijuoti, naudoti ir platinti be išankstinio, rašytinio autorių sutikimo.
 
 

Serialas online

II dalis

25/05/2017 12:01
RĖJUS netvėrė savame kailyje, norėjo tučtuojau keltis nuo baro ir eiti išvagoti savo tvirta ranka tam bičui veidą. - Ką jis sau galvoja! Kodėl jis glaudžia jo moterį prie savęs! O GINĖJA... Kodėl ji tokia laiminga? Nejaugi jos aistra buvo melas? - mintys, tarsi pasiutę šunys, drąskėsi RĖJAUS...

I dalis

04/05/2017 11:22
GINĖJA: Jau temo. Aš nežinojau nei ko tikėtis iš jo, nei kas apskritai nutiks dar šią naktį. Žinojau viena - kažkas tikrai bus.   Kitame miesto gale MAJA ilgesingai žvelgė į miesto žiburius. Namuose buvo jauku ir ramu, tačiau širdyje virpėjo nerimo drugeliai. Jauna mergina jautė, kad...