Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08

ir Lietuva

Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra „LIETUVA“.

 

Rašytojai ją aprašę ir žodžiais numylavę,

O dailininkai paveikslus dedikavę....

Mylima, LIETUVA, šalele mana,-

Skambiai praeities dainių apdainuota

Ir daugel tautų pražygiuota,

Bet iki galo nenuniokota...

Ten tarp upių ir ežerų krašte,

Gyvavo visko mačiusi tauta.

O Lietuva, mieloji,

Mano mylimoji,

Tu ten, kur senolių žemelė,

Bet ar vis dar nepasiduodanti ir kovojanti

Ar tik vegetuojanti?

Mūs protėviai  kovojo

Ir sielas savo aukojo,

Kad tik trispalvė laisvai plevesuotų,

O žmonių vienybė ir tvirtybė triumfuotų...

Kad meilė, džiaugsmas ir palaima,

Laimė, viltis ir šiluma,-

Įsikurtų mus nešiojančioj

Ir globojančioj žemelėj...

 

Globojanti žemelė sakot? Taip taip. Man tai yra namai, kur esu gimusi. Gimusi ir augusi. Tai vieta, kurioje susipina įvairiausi jausmai ir išgyvenimai, nes tenai vis dar gyvena mano prisiminimai... būta gerų ir nelebai; labai linksmų ir labai liūdnų... ten tiek daug patirta, kad net rodos akyse šmižuoja praeities šmėklos norėdamos išvysti niūdienų šviesą! Ech, visko tiek daug, tarsi plačiausi jausmų vandenynai, kurie susipina į emocijų visumą pavadinimu – „LIETUVA“.

Esu daug apkeliavusi... ne vienoje valstybėje gyvenusi ir daug ką mačiusi, bet kiekvieną dieną mane konfrontuodavo egzistenciniai klausimai: kas aš? Kaip save įvardyti? Žmogumi, kuris slepiasi po kitos kultūros padange ir tvirtai užrakinęs širdyje jausmus, žiūri iš tolo į tą vieną vienintelę savąją Lietuvėlę?

Minčių pinklėse vis skendėjau, nes nuolat išlikdavo toks jausmas, kad esi svetimas. Net ir dangus atrodė kažkoks visai kitoks. Na, toks, kuris nesišypso tau, bet nusigręžia nuo tavęs... o kiekvieną kartą grįžtant į LIETUVĄ ir žvelgiant jos pusėn... mane užvaldydavo jausmų antplūdis, kad žiūrėk, aš jau čia, netoli, visai čia pat... ir betariant palengva žodį „LIE-TU-VA“ - akis užpildo ašaros...

Nors LIETUVĄ dar kol kas negalėčiau vadinti stipria ir mylinčia šalimi, bet tvirtai tikiu, kad kada nors, - gal ne šiandien ir ne rytoj, bet vieną dieną mano lūkesčiai išsipildys ir ji taps tokia, kokios norime kiekvienas: be skurdo, be neapykantos ir kitų neigiamų dalykų... skamba per daug idealiai ar ne? Bet tiesa yra tokia, kad to pasieksime ar ne - priklauso tik nuo mūsų pačių sprendimų ir pasirinkimų, juk tik mes LIETUVOS vaikai, kurie esame tarsi jos ambasadoriai, - viską galime pakeisti ir pasukti likimą visai kita linkme...

 

Milda Barkutė

 

Patiko šio rašytojo stilius? Susisiekite - rasytojuakademija@berklis.lt

Darbai

Laiškas sielai dvynei - Rūta Steponavičienė

25/05/2017 18:31
Kartais mūsų pasaulį uždengia tirštas
 Rūkas, vėsuma prasismelkia iki širdies.
 Nebežinome nei kas esame, nei dėl ko  
Gimėme, nei dėl ko kvėpuojame.

 Kartais nebedžiugina žydintys sodai,
 Žydinčios pievos.
 Artimo žodis nebepaguodžia, o
 Galvoje sukasi daugybė
 Neramių...

Kūrinys "Seno kaštono pasakojimas", autorė Rasa Banelė

12/04/2017 14:50
Seno kaštono pasakojimas   Daugiaaukščio namo kieme augo senas kaštonas. Tai buvo didelis ir išlakus medis, mėgstamiausias kiemo padaužų žaidimų draugas. Vasarą medis saugojo nuo dienos kaitros ar netikėtai užklupusio lietaus, rudenį pasišiaušdavo žaliais ežiukais, kurių viduje slėpėsi...

Aš ir Lietuva - Milda (NaOku YuMe)

23/02/2017 12:08
Aš ir Lietuva Kartais žodžių skambesiai visai keisti. Ar drįsit Jūs su manimi sutikti, kad atrodo, nors ir paprastut papraščiausias žodelis, bet jo prasmė tokia gili ir gali tilpti daug daugiau nei sakinys ar net visa knyga! Pritarkit – būta tokių žodelių ir vienas iš jų yra...

Mūsų Lietuva! - Edita M.

23/02/2017 12:04
Mūsų Lietuva! Prisiminimų apnerta drobulė Apglėbus stalą protėvių troboj, Ruginės duonos kvapas šyla. Girdžiu senolius giedant tolumoj. Tikėjimu tvirtu, vienybe apsupti Namai, kur esame mes gimę, Stipri ir mylinti šalis esi, Mūs Lietuva, Tėvyne! Lietuviai – visko mačiusi tauta, Drąsi žmonių...

Meilė yra atgimti... - Edita M.

23/02/2017 12:00
Meilė yra atgimti... Ar tau teko skaityti  Sergej Kozlov knygą „Ežiukas rūke“? Joje yra pasakaitė pavadinimu „Jei manęs visai nėra“.  Tai apie mane... Žiemą nei manęs, nei meilės tiesiog nėra.  Nebent aš brendu snieguotu mišku, ledinėmis blakstienomis karpydama horizontą arba...

Eilėraštis Vaikystės Medis - Edita M.

23/02/2017 11:58
Vaikystės Medis Mane svaigina ilgesys ir liūdesys palydi akimis, Laukimas pasitinka... Tikėjimas nurieda traukiniu tolyn, Tyla mane ištinka. Vaikystės melancholiškas prisiminimas, Gaivina mano atmintį įsimylėjusios Medį supynės. Tas Medis buvo klevas, ką ten buvo – dar tėra, Pavasario skaroj...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

23/02/2017 11:53
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame...

AŠ IR LIETUVA - Rasa B.

23/02/2017 11:45
AŠ IR LIETUVA Mūs Lietuva upių ir ežerų kraštas. Čionai gimiau, užaugau, meilę pažinau. Kraštovaizdis mūsų šalies kaip margas raštas. Tarytum laumės juosta virš dangaus. Nors mes pasaulyje visai mažyčiai - Nedidelė šalis Europos vidury – Džiaugiuosi, kad gimiau šitoj šaly aš, O ne kažkur kitam...

Meilė ir aš? - Milda (NaOku YuMe)

09/02/2017 09:49
Meilė ir aš? Aš ir meilė. Meilė ir aš... labai jau trapi tema. Ne kiekvienam ji artima... O gal ir nelabai suprantama? Su ta sentencija paprasta, Kurią matysite savo kompiuterio ekrane, Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas ir mintis, Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje, Ar kasdienybės...

Apie meilę ... - Adelė

09/02/2017 09:46
„Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.“ Ši poeto Just. Marcinkevičiaus mintis pasako daugiau nei ištisas romanas. Juolab, kad kiekvienas iš mūsų kasdienybėje kuriame savo asmeninę knygą, kuri guls ne į kompiuterio laikmenas, o kaip tirpstantis sniegas pavasarį paliks...
1 | 2 | 3 | 4 | 5 >>